Artėjančios šventės neretai tampa tikru galvos skausmu šeimininkėms, ant šventinio stalo bandančioms suderinti tradicinę ir šiuolaikinę virtuves. „Kūčių stalas turi daugybę simbolių ir prasmių, tačiau net ir senosios receptūros neretai patobulinamos naujais ingredientais. Pavyzdžiui, tradicinės pupelės, žirniai keičiami į avinžirnius, lęšius, o patiekalai pagardinami įvairiais daigais, bolivinių balandų ar ispaninio šalavijo (čija) sėklomis. Pats seniausias patiekalas - Kūčia - šiandien taip pat turi dešimtis skirtingų variacijų“, – teigia „Bernelių užeigos“ gamybos vadovė Rasa Vasiliauskaitė.

Niujorkiečiai, per Kūčias išsirengę paskutinės minutės pirkinių, žieminius paltus paliko namuose - į miestą atplūdo rekordinė šiluma.

„Lietuvoje vis dar išlikusi sena tradicija, kuomet visą dieną laukiama, kol bus paruoštas šventinis Kūčių stalas, kad vakare pavyktų išragauti visus dvylika patiekalų. Taip besielgiantys daro klaidą, nes nesilaikoma reguliarios mitybos principų, kurie leidžia išvengti persivalgymo ir padeda kontroliuoti sotumo jausmą", – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė Žydronė Valatkevičienė.

Paruošti dvylikos patiekalų Kūčių stalas šeimininkei gali tapti tikru iššūkiu, ypač jeigu norima nustebinti artimuosius naujais patiekalais, o ne tais, kurie ruošiami kasmet. „Čili picos" virtuvės šefė Liucija Makovska sako, kad šventinio stalo išskirtinumas labiausiai priklauso nuo fantazijos.

Mūsų senoliai, daug dėmesio skyrę gamtai ir magiškoms galioms, suformavo visame pasaulyje unikalius Kūčių vakaro papročius. Kiekvienam lietuviui svarbiausia metų šventė kelia nuostabą turistams. Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų yra pamirštos pačių lietuvių: šiandien ant tautiečių stalų jau nerasime tradicinio, protėvių vėlėms skirto patiekalo - kūčios.