Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas. Kaip ir buvo galima tikėtis, naujasis įstatymas sukėlė didelį šurmulį, nes į šią sritį įnešė daug naujovių. Aplinkos ministerija iš anksto numatė, kad taip gali nutikti, todėl ir buvo sugalvota paskelbti teritorijų planavimo informacinį numerį.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pramoninių išmetamų teršalų reglamentuoja integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę, siekiant užkirsti kelią į orą, vandenį ir žemę išmetamiems teršalams, arba, jei tai yra neįmanoma, mažinti jų kiekį, užkirsti kelia atliekų susidarymui. Šia direktyva nuo 2016 m. sugriežtinamos iš dabar veikiančių didesnių kaip 50 MW galingumo kurą deginančių įrenginių į aplinkos orą išmetamų teršalų normos.

Nuo praėjusių metų sausio 15 d. įsigaliojo padidinti įkainiai dėl padarytos žalos medžiojamajai faunai, o nuo vasario 1 d. – žuvų ištekliams. Pernai įvyko per 3,4 tūkst. aplinkosaugininkų akistatų su brakonieriais. Jiems skirta per 446 tūkst. Lt administracinių baudų. Iš jų per 208 tūkst. Lt jau išieškota.

Prieš porą dienų į vaizdo klipų portalą youtube.com įkeltas vaizdelis, kaip gyvatė bando nusitempti į vandenį žvejų sugautą lydeką. Nors žuvis akivaizdžiai keliolika kartų sunkesnė už išbadėjusį roplį, jis uodega apsivydamas pakrantės akmenis bei įsikirtęs į lydekos uodegą, stengiasi iš paskutiniųjų.

Neįprastai šilta šiųmetė žiema nestebina klimatologų. Jų manymu, galimi įvairūs variantai - iki pat pavasario gali išlikti monotoniški orai, o gali nutikti ir taip, jog paspaus šaltukas. Tuo tarpu gamtininkai tikina, jog jei ir toliau laikysis aukšta temperatūra, pavasarį iš miego gali pabusti gerokai gausesnis būrys kenkėjų nei įprastai, skelbia „Vakaro Žinios".

Siekiant įgyvendinti ES teisės aktus iki 2020 m., ES šalims reikia sumažinti CO2 išmetimų net iki 20 proc. ir tai skatina visus valstybės sektorius bei privatų verslą vis dažniau investuoti į inovatyvias žaliąsias statybas, darnią miestų plėtrą. Nekilnojamojo turto plėtotojai irgi vis labiau orientuojasi į eko-draugiškus būstaus, energijos išteklių tausojimą, poveikį sveikatai, energijos taupymą, ir kitus žaliosioms statyboms svarbius veiksnius. Atsižvelgti į šiuos veiksnius skatina ir Klimato kaitos specialioji programa, kuri teikia paramą žaliųjų statybų projektams.

Lietuvos mokyklas vienijančios socialinės akcijos „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!" pirmojo etapo metu moksleiviai surinko 1200 kg senų baterijų. Tiek atliekų akcijos organizatoriams atidavė daugiau nei 70 šalies mokyklų, aktyviai prisijungusių prie lapkričio mėnesį vykusio pirmojo projekto etapo. Didžiausi rūšiavimo aktyvistai – Lazdijų, Kauno, Klaipėdos ir Tauragės rajonų moksleiviai. Jie surinko daugiausiai nebenaudojamų elementų.