Kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams ir gyvūnų globos specialistams tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos gamtoje radę žmonės parsineša namo, manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti.

Havajuose mirė 65 metų moteris, kuri veikiausiai buvo sužalota ryklio prie kurortinės Maui salos krantų, nors buvo karštligiškai stengiamasi išgelbėti jos gyvybę, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Telšių miškų urėdijos specialistai Šiaulių rajone į laisvę paleido lūšį. Lūšiukas išleistas Vidsodžio miške, netoli tų vietų, kur prieš daugiau nei pusmetį, išsekęs ir ligotas atklydo į žmonių sodybą ieškoti pagalbos. Dabar sustiprėjęs lūšiukas galės prasimaitinti ir savarankiškai išgyventi laukinėje gamtoje.

Zoonozėmis vadinamos ligos, bendros gyvūnams ir žmonėms, kurios gali būti perduodamos tiesioginio kontakto būdu (glostant, maitinant gyvūną iš rankų) ar netiesiogiai (per užterštą aplinką). Jas sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys, grybeliai ir kirmėlės. Priskaičiuojama daugiau kaip 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų. Dažniausiai Lietuvoje pasitaiko echinokokozė, toksokarozė, toksoplazmozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė bei kitos bakterinės ir grybelinės ligos, praneša VMVT.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inicijuotoms teisės aktų pataisoms, kuriomis siekiama sugriežtinti ir sukonkretinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Jei tokiems pakeitimams pritars Seimas, bausmės už gyvūnų kankinimą galės būti pritaikytos ir juridiniams asmenims, o neveiksniais pripažinti piliečiai gyvūnus galės laikyti tik su rūpintojo sutikimu.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė Vyriausybei įstatymų pakeitimus, kurių tikslas - nustatyti aiškias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nuoseklias sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą. Įstatymų pakeitimus turės priimti LR Seimas.

Naujųjų metų naktį pokšintys fejerverkai daugeliui šunų ir kačių sukelia nemažą baimę, todėl gyvūnai ima elgtis neįprastai. Vedžiojami lauke gali netikėtai ištrūkti iš rankų ir pabėgti. Namuose tiek šuo, tiek katė taip pat neretai išsigąsta sprogstančios petardos ir stogiai šoka slėptis. Be to, jie vis taikosi skanesnio kąsnelio nuo šventinio stalo. O toks smaguriavimas gyvūnams dažnai baigiasi vėmimu ir viduriavimu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena ūkininkams ir kitiems gyvūnų laikytojams, kad atvėsus orams, reikia pasirūpinti savo gyvūnų laikymo sąlygomis, apsaugoti juos nuo šalčio.

Daugiausiai gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies šiemet, kaip ir pernai, sulaukė labdaros ir paramos fondas "Bėdų turgus", gausiantis arti 0,5 mln. litų paramos. Tačiau didžiausią sumą gaus trys gyvūnus globojančios organizacijos, bendrai surinkusios kiek daugiau nei 720 tūkst. litų paramos.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė ir trečiadienio posėdyje turėtų pritarti vietos rinkliavai už gyvūno registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Nauji įkainiai eurais įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.