Spalio 25 ir 26 d. iš Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų bus nemokamai renkamos šios susikaupusios ir aplinkai pavojingos atliekos: automobilių akumuliatoriai, automobilių amortizatoriai, automobilių kuro, tepalo ir oro filtrai, panaudota alyva, baterijos (galvaniniai elementai), lengvųjų automobilių padangos (vienas gyventojas (transporto priemonės valdytojas) galės atiduoti ne daugiau kaip 4 naudotas padangas, todėl būtina su savimi turėti transporto priemonės registracijos pažymėjimą).

Per pastaruosius porą dešimtmečių atliekų tvarkymas Lietuvoje ženkliai pasikeitė. Dauguma atliekų rūšių sutvarkoma, rūšiuojame vis daugiau, tačiau susidarantys atliekų kiekiai auga. Lietuvoje išmetama per 5 mln. tonų atliekų kasmet, tarp kurių daugiau nei 27 proc. yra pavojingosios gamybos ir automobilių sektoriuose susidarančios atliekos.

VĮ Valstybinių miškų urėdija, kurios 26 regioniniai padaliniai išsidėstę visoje šalies teritorijoje, per 2019 metus surinko net 700 tonų įvairių miškuose išmestų didelių gabaritų bei buitinių atliekų. Iš jų net 100 tonų sudaro netinkamos naudoti automobilių padangos, kurių miškuose ypač padaugėja su padangų keitimo sezonu – pavasarį ir rudenį. Tai reikštų, kad maždaug 3000 automobilių savininkų nebereikalingas padangas tiesiog išmetė pamiškėse.

Rudenį atlikto sociologinio tyrimo apie gyventojų požiūrį į atliekų rūšiavimą atsakymai rodo, kad namie susidarančias atliekas į atskiras šiukšliadėžes išrūšiuoja beveik pusė respondentų.

Kokie, jūsų nuomone, aplinkosaugos klausimai yra aktualiausi Lietuvoje? Į šį klausimą atsakė daugiau nei tūkstantis penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojų. Lietuvos gamtos fondo (LGF) užsakymu tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai susirūpinę atliekų tvarkymu, o mažiausiai jiems rūpi augalų ir gyvūnų rūšių nykimas.

Šalyje vis didėjant infliacijai, Vilniaus rajono savivaldybė ieško sprendimų, kaip padėti gyventojams išspręsti nuolat augančių išlaidų klausimą. Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio visų 60 šalies savivaldybių, kurios subsidijuoja gyventojams komunalinių paslaugų kainos dalį. Savivaldybė iš savo biudžeto kompensuoja gyventojams galimybę už vandenį, nuotekų ir atliekų tvarkymą mokėti mažiau.

Šiandien sostinės taryba patvirtino naujas atliekų tvarkymo kainas, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Vilniaus mieste. Pagrindinė naujovė – nuo 2020 m. už atliekas bus mokama pagal faktiškai išmestų atliekų kiekį: individualių konteinerių naudotojams sudaroma galimybė kintamąją dvinarės vietinės rinkliavos dalį mokėti pagal faktiškai atiduotų, neišrūšiuotų mišrių komunalinių atliekų svorį. Tikimasi, kad dėl šio sprendimo palaipsniui nebeliks „atliekų turizmo“ ir nelegalaus šiukšlinimo.

Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartis dėl atliekų vežimo, pagal jas mieste lieka du atliekų vežėjai – „Ekonovus“ ir „Ecoservice.“ Kaip Eltai sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, anksčiau atliekas vežusi „VSA Vilnius“ skundžia konkurso rezultatus.

Per tradicinę aplinkosauginę akciją „Kaminukas“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 126 pažeidimus ir skyrė beveik 6 tūkst. eurų baudų.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sutartį su konkurso laimėtojais planuojama pasirašyti antroje balandžio pusėje, Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.