Šiais metais 14 977 kandidatai rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Egzamine dalyvavo 13 072 kandidatai.

Lietuvos kriminalinės policijos biure viešėjo Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir direktoriaus pavaduotoja Teresė Blaževičienė.

Šeštadienį prancūzų kalbos valstybiniu egzaminu prasideda šių metų brandos egzaminų pagrindinė sesija.

Pavasaris – abiturientai ruošiasi brandos egzaminams, neišvengiamai artėja metas, kai pažymys parodys, kas ko vertas. Tas pats pažymys parodys, ko verta ir viena ar kita moksleivį paruošusi mokykla. Reitingai – neišvengiamas egzaminų palydovas, kaip ir diskusijos apie vienos ar kitos mokyklos ar mokytojų gebėjimą ar negebėjimą parengti moksleivius „gyvenimui". Tačiau kiek teisingas toks mokyklos ir moksleivio „sėkmės" matas? Ir, dar svarbiau, – kiek jis iš tiesų atitinka šiuolaikinio pasaulio reikalavimus?

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.

Šiuolaikinė, dar vadinama „Z" karta, sunkiai įsivaizduojama be išmaniojo telefono, kuris vis dažniau naudojamas ne skambučiams ar trumposioms žinutėms rašyti, o bendrauti su draugais, ieškoti informacijos internete ar pramogauti. Tokį išmaniųjų populiarumą pritaikė leidykla „Šviesa", pristačiusi pirmą Lietuvoje nemokamą mobiliąją programėlę „Prieš egzaminą", skirtą ruoštis brandos egzaminų testams Programėlės, kurioje abiturientai ras lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir biologijos brandos egzaminų testus, kūrėjai žada gerokai palengvinti pasiruošimo egzaminams procesą.

Vasario mėnesį mokyklose minint abiturientų taip laukiamą šventę – šimtadienį, vis daugiau dvyliktokų pradeda nerimauti dėl artėjančių brandos egzaminų. Labiausiai stebina tai, kad dėl informacijos stokos moksleiviai bijo ne paties žinių patikrinimo, o to, kaip jas bus reikalaujama įrodyti egzamino metu.

Vasario 18 d. daugiau nei 4000 Lietuvos mokinių (iš jų 2800 abiturientų) dalyvavo visuotinio žinių ir gebėjimų įsivertinimo prieš brandos egzaminus projekto „Įsivertink prieš egzaminą" matematikos etape. Maždaug 8 % abiturientų pasitraukė nebaigę visų uždavinių iki galo ir net 13 % jų (360 dvyliktokų) užduotis atliko nepatenkinamai.

Grįžti prie Švietimo įstatymo senosios redakcijos, galiojusios iki 2011 m. kovo 17 d., atsisakyti lietuvių gimtosios ir lietuvių valstybinės kalbos mokymo programos suvienodinimo ir suvienodinto lietuvių kalbos brandos egzamino, kol nėra tinkamai organizuotas mokinių mokymas ir žinių skirtumo išlyginimas, įtraukti gimtosios (lenkų, rusų, baltarusių) kalbos egzaminą į privalomų brandos egzaminų sąrašą nekeičiant bendro egzaminų skaičiaus ir atstatyti per krizę sumažintą krepšelio dydį tautinių mažumų mokykloms - to šalies valdžios prašo Lietuvoje veikiančių mokyklų lenkų mokomąja kalba mokinių tėvai.

Penktadienį stojantieji sužinos pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje rezultatai bus skelbiami iki 15 val. Šiemet sistemoje užsiregistravo 39,7 tūkst. stojančiųjų, beveik 22 tūkst. iš jų vidurinį išsilavinimą įgijo 2014-aisiais.