Lietuvoje vėl svarstoma grąžinti privalomas kaukes, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. Taip pat, anot jos, nuo pirmadienio padidės valstybių, iš kurių grįžus reikės 14 dienų izoliacijos, sąrašas. Jį galimai papildys Ispanija, Belgija, Austrija ir Čekija.

Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse.

Kai Lietuvos gyventojai grįžta iš šalių, paveiktų koronaviruso, arba turi sąlytį su sergančiuoju, būtina izoliuotis 14 dienų. Jeigu asmeniui nepaskelbta prastova ir jis neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, privalomai izoliacijai gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau jeigu žmogus jau išvykdamas į užsienio šalį praleisti atostogų žino, kad grįžus jam reikės karantinuotis, nedarbingumo pažymėjimas jam nebebus išduodamas.

Rugpjūtį, kaip ir planuota, „Sodra“ išmokės 200 eurų dydžio vienkartines išmokas pensijų gavėjams, skelbiama pranešime spaudai. Pinigų sulauks beveik milijonas gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta apie 180 mln. eurų.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad iki metų pabaigos šalies įkalinimo įstaigose planuojama įsteigti per tūkstantį vietų naujojo tipo modulinėse kamerose.

Sveikatos apsaugos ministerijai vis plečiant šalių, iš kurių grįžus privaloma priverstinė izoliacija, sąrašą, į jį pretenduoja ir Ispanija, ir Islandija – šių valstybių sergamumo rodikliai sparčiai kyla. Situacija taip pat stebima Čekijoje, Šveicarijoje, Austrijoje.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje veikiančiame gyvybės langelyje liepos 16 d. (ketvirtadienį), 14.10 val. vėl supypsėjo signalizacija. Šį, jau vienuoliktą kartą, lopšyje paliktas kūdikis yra mergaitė.

Pagal patiriamų traumų kiekį namai anaiptol nėra saugiausia vieta – greičiau atvirkščiai. Lietuvos gyventojai namuose kur kas dažniau nei darbe ar lauke patiria traumų, susižalojimų bei apsinuodijimų, kurių negali išspręsti be medikų pagalbos, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Išskiriant svarbiausius koronaviruso valstybėms sukeltus padarinius, dažnas mini išaugusią bedarbystę ir nesaugumą dėl darbo vietos ateityje. Tai patvirtina ir Užimtumo tarnybos duomenys – nuo 2020-ųjų pradžios bedarbių Lietuvoje padaugėjo daugiau nei 3 proc. Tačiau ekspertai siūlo pažvelgti ir į kitą medalio pusę – kai kuriems specialistams COVID-19 atvėrė naujas galimybes, o dalies profesijų poreikį dar labiau išaugino.