Apklausos metu paaiškėjo, kad 20 proc. gyventojų yra patyrę traumų ar susižalojimų namuose dirbdami kasdienius buities ar ruošos darbus. Dar 13 proc. gyventojų teko kreiptis į medikus dėl namuose patirtų traumų atliekant remontą. Palyginimui: lauke užsiimdami aktyvia laisvalaikio veikla taip pat yra susižaloję 13 proc., o darbe atlikdami fizinį darbą – 14 proc. žmonių.

Kasdienė rutina – pavojingiausia

Pasak gyventojų nuomonių tyrimą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų vadovo Ronaldo Grizicko, apklausos rezultatai nenustebino: ne vienerius metus draudikai daugiausia traumų fiksuoja būtent namų aplinkoje, kur nukenčia tiek žaidžiantys vaikai, tiek buities ar remonto darbus atliekantys suaugusieji.

„Namų aplinkoje rizika sveikatai dažniausiai kyla dėl neatsargaus elgesio dirbant, pramogaujant ar ruošiant valgį, taip pat dėl netinkamai pritvirtintų baldų ar įrenginių. Gerai pažįstamoje erdvėje žmonės tampa mažiau budrūs, labiau atsipalaiduoja, nevengia užsiimti pašaline veikla ar intensyviai bendrauti su artimaisiais, todėl rimtas traumas patiria, atrodo, tikrai elementariose situacijose“, – sako R. Grizickas.

Ypač dažnai buitinės traumos įvyksta virtuvėje ir vonios kambaryje, bet tai, anot eksperto, nėra taisyklė.

Draudikų duomenimis, kasmet vis daugiau išmokų mokama už gyventojų namuose patiriamas traumas. Šių metų birželio mėnesį vidutinė BTA draudimo išmoka dėl traumų ar sužalojimų siekė 225 eurus. Tai – 17 proc. daugiau nei 2018 m. birželį ir 43 proc. daugiau nei prieš dvejus metus.

Dėmesingumas saugo geriausiai

Siekiant namų erdvę paversti saugesne savo sveikatai, pačių žmonių elgsena įgauna kritinės svarbos.

„Pats geriausias saugiklis – dėmesio sutelkimas į atliekamą darbą ar kitą užsiėmimą. Nesvarbu, ar siekiate daikto nuo aukštesnės lentynos, ar pjaustote salotas vakarienei, ar darote sporto pratimus – susitelkite į atliekamą veiklą. Kad ir kaip atrodytų banalu, nuo pavojingų situacijų puikiai saugo tvarka: tinkamai laikomi daiktai, paliekami savo vietoje, ne ant grindų. Įrankiai, vaistai ar buitinė chemija taip pat privalo turėti savo saugias vietas, kurių negalėtų lengvai pasiekti vaikai ar naminiai gyvūnai“, – sako draudimo ekspertas.

Namuose dažnai patiriama traumų paslydus, todėl grindys neturėtų likti drėgnos po tvarkymosi. Taip pat vertėtų pasirūpinti ir kilimų bei kilimėlių apsaugomis nuo slydimo.

Ypač pavojingas situacijas sukuria apsinuodijimai vaistais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis buityje, todėl jų etiketės, pavadinimai bei galiojimo datos turi būti aiškūs, nenusitrynę.

„Jei nežinote, kokias konkrečiai tabletes laikote rankose – atiduokite jas saugiam sunaikinimui į vaistinę. Nenaudokite preparatų ar cheminių gaminių iš jums nebeatpažįstamų indų ar talpų. Pasirūpinkite, kad jų negalėtų lengvai pasiekti ir turinio patikrinti mažieji šeimos nariai. Medikai patiria itin sudėtingų iššūkių siekdami padėti pacientams, kurie net nežino, kuo apsinuodijo“, – atkreipia dėmesį R. Grizickas.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa BTA užsakymu vyko gegužės 18-27 dienomis. Joje dalyvavo 1012 respondentų, kurių amžius buvo 18-75 metai.