Išbandykite kriaušių duoną, siūloma „Iki“ pranešime spaudai.

Dažnas iš mūsų, savo kasdienės mitybos negalėtų įsivaizduoti be duonos. Tai visame pasaulyje mėgstamas, skanus ir maistingas kepinys. Tiesa, jei mūsų senoliai duona namuose, krosnyse kepdavo patys, šiomis dienomis, mes esame įpratę duoną pirkti parduotuvėje. Vis dėlto, į madą grįžtantis atsigręžimas į tradicijas, noras namuose gaminti ir maitintis sveikai, lemia ir tai, kad daugelį kepinių ir maisto produktų žmonės ima gaminti patys, savo namuose.

Be duonos neįsivaizduojamas nei kasdienis, nei šventinis stalas. Duona mūsų kultūroje užima svarbią vietą – ji aprašyta eilėraščiuose, apdainuota dainose, o vasario 5-ąją Lietuvoje minima duonos diena. Pagal senas tradicijas šią dieną namuose ne tik būdavo kepama šviežia duona, bet ir atliekamos aukojimo apeigos žemės deivei Žemynai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors nuo seno lietuviai kepdavo ir valgydavo ruginę duoną.

Pastaruoju metu visas pasaulis grįžta prie duonkepystės šaknų: socialinius tinklus tiesiog užplūdo įvairiausių duonos ir kepinių receptų nuotraukos: cinamoninės bandelės, fokačija ir visas jas vainikuojanti – natūralaus raugo duona (angl. sourdough). Naršyklių statistikos rodo, jog karantino metu labiausiai ieškomi ir skaitomi receptai internete buvo susiję būtent su duona. Tinklaraščio „Kasdienės mūsų duonos“ autorė Viktorija Kordiukova teigia, kad ši tendencija neaplenkė ir Lietuvos – duonos kepimo populiarumas auga kaip ant mielių. Ji pataria, į ką atkreipti dėmesį prieš kepant duoną, ir kokiomis mažomis gudrybėmis vadovautis.

Apie gliuteną šiandien kalbama kaip niekad daug. Gliutenu vadinami baltymai, kurių randama kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Dalies žmonių organizmai šios medžiagos netoleruoja. Tad natūralu, kad rinkoje atsiranda vis platesnis produktų be gliuteno asortimentas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė dalijasi paprastu receptu, kaip namuose pasigaminti sveiką ir skanią duoną be gliuteno.

Spintelėje užsiliko apdžiūvusių duonos riekelių? Sukate galvą, ką su jomis pagaminti, kad nereikėtų išmesti? Anot maisto tinklaraštininkės Julijos Steponavičiūtės, tai jokia problema, anaiptol – galimybė leistis naujų kulinarinių atradimų link! Štai Viduržemio jūros regiono šalių virėjai jau seniai suprato, kad su apdžiūvusia duona galima pagaminti daugybę gardžių patiekalų: itališka pupelių sriuba „ribollita“, gaivios „panzanella“ salotos, sotūs duonos pudingai ar gardūs skrebučiai – tai tik keletas netikėtų skonio atradimų, kuriuos J. Steponavičiūtė siūlo išbandyti kiekvienam.

Baimindamiesi koronaviruso Lietuvos gyventojai tuština maisto lentynas, ne išimtis – ir duona. Tačiau, priešingai nei kruopų ar makaronų, duonos gaminių galiojimo laikas – itin trumpas, todėl atsargų ilgam neprikaupsite. Kepyklų atstovai skatina atsakingai vartoti ir pataria – kaip duoną laikyti ir kokią rinktis, kad šios nereikėtų išmesti.

Šiandien mums įprasta ant stalo matyti ruginę duoną, gaminti įvairiausius patiekalus iš bulvių, o dieną pradėti nuo juodos kavos puodelio. Tačiau senoji lietuviška virtuvė atrodė kiek kitaip, nei šiandien, o jai būdingos savybės ir ritualai gali nustebinti net ir didžiausią mūsų tautos tradicijų puoselėtoją.

Pasaulyje ir Lietuvoje vis garsiau kalbama apie sveiką gyvenseną, rūpinimąsi savo ir aplinkos gerove, draugišką požiūrį į gamtą. Žmonės daugiau dėmesio skiria sveikesnei mitybai, ieško ne tik skanių, bet ir sveikų, vertingų produktų, domisi jų sudėtimi. Pasak specialistų, besikeičiančius žmonių mitybos įpročius geriausiai atspindi kasdien vartojamų maisto produktų, tokių kaip duonos, pasirinkimas.

Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes?