Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

Dažnas iš mūsų net nepastebi, kiek pinigų išleidžia vieno apsipirkimo metu. Tačiau asmeninių finansų specialistė Marija Bunkaitė tikina, kad jei kiekvienas atidžiau pradėtų sekti savo išlaidas, pamatytų, kad daugeliu atvejų galėjo sutaupyti. Jos teigimu, planuojant pirkinius iš anksto ir taikant efektyvaus apsipirkimo technikas, galima sutaupyti net iki 30 proc. pajamų.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai Lietuvoje galima įsigyti prekybos tinklų „Lidl“ ir „Maxima“ parduotuvėse, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Mažiausiai liepą jis kainuoja Klaipėdoje, o brangiausiai – Vilniuje.

Lietuviai iš kaimyninės Lenkijos grįžta pilnomis bagažinėmis maisto produktų, namų apyvokos daiktų, statybinių medžiagų, netgi baldų. Nemažai Lenkijos parduotuvių jau siūlo ir apsipirkimą neiškeliant kojos iš namų, todėl siuntų vežimas iš Lenkijos į Lietuvą tampa vis populiaresnis.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai Lietuvoje galima įsigyti prekybos tinklų „Lidl“ ir „Maxima“ parduotuvėse, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Mažiausiai jis kainuoja Kaune, o brangiausiai – Vilniuje, nors dar gegužę sostinė buvo įvertinta kaip „pigiausias“ miestas.

Pigesnis maistas, namų apyvokos prekės bei alkoholiniai gėrimai — šios prekės Baltijos šalių gyventojus labiausiai traukia apsipirkti į svečias šalis. Išvykų metu didžiausias sumas palieka lietuviai, o laiko bei kuro sąnaudas skaičiuojantys latviai ir estai išlaidauja kukliau, parodė Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas Baltijos šalių pasienio prekybos tyrimas.

Tarp Baltijos šalių gyventojų itin paplitęs pirkimas užsienyje, o išleidžiamos sumos pirkiniams užsienyje viršija milijardą eurų. Tokius pasienio prekybos mastus parodė Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas. Ekspertai vardina, kad tokius pirkimo mastus kaimyninėse valstybėse labiausiai lemia mažos pajamos ir skirtingos produktų kainos.