Perka už šimtus eurų
Vienos išvykos metu daugiausiai pinigų išleidžia lietuviai, tuo tarpu latviai ir estai užsienyje perka gerokai kuklesnėmis sumomis. Paaiškėjo, kad pusė (52 proc.) latvių ir estų apsipirkdami užsienyje išleidžia mažiau nei 50 Eur. Tuo metu mūsiškiai tokiomis, palyginti nedidelėmis, sumomis pasitenkina kur kas rečiau (38 proc.)
Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas Lietuvoje teigė išleidžiantis 50–100 Eur. Lygiai tokia pati dalis (24 proc.) nurodė 100–200 Eur, o 13 proc. tvirtino išleidžiantys po 200–500 Eur. Palyginimui Latvijoje ir Estijoje tokias sumas (200–500 Eur) užsienio parduotuvėse išleido vos 4 proc. apklaustųjų.
„Išleidžiamomis sumomis itin išsiskiria lietuviai. Jei estai ir latviai užsienyje leidžia dešimtimis eurų, tai lietuviai — šimtais. Tokią situaciją lemia Lietuvos kaimynių mokestinė politika: Lenkijoje dėl mažesnių akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio daugelio prekių kainos žemesnės; Latvijoje — mažesnis akcizo mokestis alkoholiui. Duomenys leidžia teigti, kad tarp Baltijos šalių ši valstybė išlaiko bene parankiausią poziciją — mažesni akcizai čia pritraukia pirkėjus iš Estijos bei Lietuvos”, — tyrimo rezultatus komentuoja Jerzy‘is Straatmeijeris, tyrimui vadovavęs instituto „Regioplan“ atstovas.
Lietuviai vyksta maisto, estai — alkoholio
Tyrimas parodė, kad, prieš apsispręsdami pirkti užsienyje, Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina maisto produktų (68 proc.) namų apyvokos prekių (54 proc.) bei alkoholinių gėrimų (alaus — 27 proc., kitų alkoholinių gėrimų — 28 proc.) kainas.
Latviams taip pat aktualiausios maisto (51 proc.) ir namų apyvokų prekių (42 proc.) kainos, tačiau nei alaus, nei kitų alkoholinių gėrimų kainos jų netraukia apsipirkti užsienin. O štai Estijoje situacija priešinga — pagrindinis estų kelionių užsienin tikslas — pigesnis alus (51 proc.) ir kiti alkoholiniai gėrimai (53 proc.).
Pasak Indrės Zakalskytės, profesinių paslaugų bendrovės EY darbo grupės vadovės, lietuvių prekių krepšelis gerokai įvairesnis — jis apima visas pagrindines kategorijas, tuo tarpu estai iš esmės koncentruojasi vienoje prekių grupėje.
„Estijos atveju matome, kad pagrindinis pasienio prekybos variklis — alkoholio akcizas, kuris gerokai aukštesnis nei Latvijoje. Taigi, užtenka vien ženklesnio kainų skirtumo, kad gyventojai pradėtų pinigus leisti kitoje valstybėje. Dėl išsipūtusio lietuvių pirkinių krepšelio galima rasti visą kompleksą priežasčių, mat kaimyninėje Lenkijoje žemesnis daugelio prekių kainų lygis“, — sako I. Zakalskytė.
Estai ir latviai skaičiuoja laiką, lietuviai — pinigus
Respondentai visose Baltijos valstybėse dažniausiai teigė, kad planuodami apsipirkimą pasienyje jie atsižvelgia į išlaidas degalams: Lietuvoje — 48 proc., Latvijoje — 36 proc., Estijoje — 67 proc. Tiesa, čia bendrumai ir baigiasi, mat antrasis prioritetas estams ir latviams yra kelionė trukmė (po 35 proc.), o štai Lietuvos gyventojams antrasis prioritetas — valiutos keitimo kursas (36 proc.), trečiasis — PVM dydis (30 proc.), kuris nesmarkiai aplenkė akcizo dydį (25 proc.). Pastarasis rodiklis Latvijoje ir Estijoje buvo trečiasis prioritetas.
Kaip teigia „Regioplan“ atstovas J. Straatmeijeris, tyrimo duomenys atskleidė skirtumus tarp Baltijos šalių gyventojų, kuomet jie planuoja keliones. Kadangi lietuvių pirkimas užsienyje labiausiai lemia ekonominiai motyvai, tad jie prieš vykdami buvo linkę labiausiai į juos atsižvelgti.
„Tarp estų ir latvių pasitaikė daugiau tokių, kurie vadovaujasi posakiu „laikas — pinigai”. Jie įvertina, ar verta gaišti laiką dėl pirkinių. Lietuviai apsipirkimui Lenkijoje ar Latvijoje dažnai skiria po visą savaitgalio dieną, tad juos galima pavadinti tikrai kainų ekspertais. Jie atsižvelgia ne tik į mokesčius, tačiau ir į valiutų svyravimus”, — teigia ekspertas.
Apie tyrimą
Pirkimo pasienyje tyrimą atliko Olandijoje įsikūręs tyrimų institutas „Regionplan Policy Research“ bei profesinių paslaugų lyderė Baltijos šalyse „EY“. Tyrimo tikslas — įvertinti Baltijos šalių gyventojų pirkimo užsienyje įpročius, apimtis ir dažnumą. Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ įvykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 m. gruodžio mėnesį buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų respondentų — po maždaug 1000 iš kiekvienos valstybės.
