Atšylančiais orais ypač džiaugiasi įvairių gyvūnų augintojai. Pagaliau pasivaikščiojimai gryname ore taps ne prievole tamsiu paros metu, bet – džiaugsmingu atokvėpiu tyrame ore, šildant pavasario ar vasaros saulei. Su keturkoju draugu pasivaikščiojimas tampa tikra atgaiva nuo darbo, rutinos ir besisukančios kasdienybės. Kita vertus, po gaivių atokvėpių, užklumpa ir nemalonios staigmenos: pavasario žolėje nubundančios erkės, kurios, tarsi maži siurbliukai, įsikimba į augintinių odą, sukeldami nemalonumų tiek pačiam keturkojui, tiek jo šeimininkui. Kaip elgtis, kaip apsisaugoti nuo erkių ir ką vertėtų žinoti, klausiame Lietuvos sveikatos mokslų univeristeto (LSMU) Veterinarijos akademijos (VA) Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovės doc. dr. Birutės Karvelienės, vet. gyd. Brigitos Grigalevičienės ir vet. gyd. Dovilės Šoliūnaitės.

Lietuvoje medicinos paslaugų poreikis kasmet auga ir tam reikia vis daugiau lėšų. Specialistai prognozuoja artėjant sveikatos sistemos krizę, nes valstybė po kelerių metų nebepajėgs garantuoti nemokamo gydymo.

Pasaulyje dabar daugiau negu aštuntadalis žmonių yra nutukę, o jų dalis nuo 1975-ųjų padidėjo daugiau negu dvigubai ir iki 2025-ųjų tikriausiai padidės iki penktadalio, rodo penktadienį paskelbtos didelio masto tyrimo išvados.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro medikai informuoja, jog Lietuvoje vėl padidėjo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Šeimos gydytojas yra laikomas vienu svarbiausių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų medikų. Dažnai tėveliai, besirūpindami savo atžalos sveikata, į šeimos gydytoją kreipiasi tik tada, kai jų vaikui pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai. Ligonių kasos siekia stiprinti pasitikėjimą šeimos gydytoju ir primena, kad į šį mediką rekomenduojama kreiptis ne tik vaikui susirgus, bet ir dėl itin svarbių profilaktinių sveikatos patikrinimų.

Prasidedant pavasariui, mitybos specialistai įspėja – po žiemos kiekvienam privalu gerti daugiau vandens, o dauguma lietuvių jo išgeria gerokai per mažai – vos 1 l per parą. Pasak dietologės Vaidos Kurpienės, toks kiekis vandens yra nepakankamas palaikyti sveiką organizmo veiklą ir gerą savijautą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuolat primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės, už gydymą neturi mokėti iš savo kišenės. Jei gydymo įstaigoje prašoma susimokėti, savo teises žinantys pacientai turėtų klausti „Kodėl turiu mokėti?" ir pirmiausia teirautis dėl gydymo, už kurį mokėti nereikia.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje diagnozuoti 22 susirgimai meningokokine infekcija, keturi iš susirgusiųjų mirė. Visi mirusieji – vaikai, kurių vyriausiajam – septyneri metai. Pernai mūsų šalyje užregistruotos septynios mirtys nuo šios infekcijos.

Vadovaujantis ES galiojančiu apibrėžimu, reta liga – tai liga, kuria serga mažiau nei 5 iš 10 000 gyventojų. Šios ligos labai įvairios: jos gali pažeisti bet kurį žmogaus organą ar net kelias organizmo sistemas, tai yra dažnas daugiasistemis pažeidimas. Šiuo metu žinoma iki 8000 retų ligų, 80 proc. jų yra genetinės, kitos – retos hematologinės, onkologinės, autoimuninės, infekcinės ir kitos ligos. Apskaičiuota, kad retomis ligomis serga apie 6 proc. populiacijos (1 iš 17 asmenų); Europos Sąjungos šalyse narėse tai sudarytų apie 30 milijonų gyventojų, Lietuvoje – apie 180 000 gyventojų.

Lietuviai valgo per daug mėsos, skubėdami ir prie kompiuterio, kas antras dantis valo kartą per dieną ar rečiau, o savimi pasitiki tik trečdalis. Tačiau miego stygiumi nesiskundžia – vidutiniškai lietuvis išmiega 7,5 val. per parą, taip pat neblogai rūpinasi viso kūno švara. Pasak Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus Rimanto Stuko, netinkami lietuvių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nesikeičia kelerius metus. Kai kurie iš jų – dar suprastėjo. Tokius gyvenimo būdo įpročius parodė vaistinių tinklo „Eurovaistinė" inicijuotas Didysis savijautos testas, kurį vos daugiau nei per mėnesį atliko 101 896 gyventojai.