Tai reiškia, kad pacientas neturi mokėti iš savo kišenės, jei gydymo įstaigai už gydymą sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Apmokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sąlygos (už kokias paslaugas, kokiomis sąlygomis ir kokia kaina yra mokama) yra nustatomos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. Tie patys reikalavimai galioja visoms sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudariusioms sveikatos priežiūros įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (valstybinė ar privati).
Kaip sužinoti, kokios paslaugos apmokamos PSDF lėšomis?
Pacientams, kurie kreipiasi į įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasomis, verta žinoti, kad joje turi būti skelbiama ši informacija: išsamus PSDF lėšomis apmokamų (apdraustiesiems nemokamų) sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal sutartį su TLK, sąrašas, šių paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos. Privaloma informuoti, kad šių paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis ir teikiamos be jokio papildomo mokesčio. Be to, pacientui visada pirmiausia turi būti pasiūlyta nemokama paslauga.
Ne paslaptis, kad kai kuriose gydymo įstaigose nemokamų paslaugų sąrašą sunku rasti (jei neklausiate), tad neretai pasiūloma susimokėti, teigiant, kad ligonių kasos kompensuoja tik dalį ar tam tikrą procentą sveikatos paslaugos išlaidų. VLK primena: už šiame sąraše įrašytas apdraustiesiems teikiamas paslaugas mokėti nereikia, nes už paslaugas sumoka ligonių kasos, o apdraustas PSD pacientas turi teisę gauti sąraše įrašytas paslaugas nemokėdamas papildomai.
Taigi, gydymo įstaigoje pasidomėkite šiuo paslaugų sąrašu.
Ką naudinga žinoti pacientui, kai reikia specialisto konsultacijos?
Pirmoji taisyklė: reikia turėti šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto išduotą siuntimą.
Už specialisto konsultaciją mokėti nereikia tuomet, kai konsultacijai siunčia medikas, dirbantis sutartį su ligonių kasomis sudariusioje gydymo įstaigoje ir teikiantis PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
Siuntimas pas kitą gydytoją reiškia, kad šeimos gydytojas ar kitas gydytojas specialistas nori konsultuotis su kitu gydytoju specialistu dėl paciento diagnozės ar gydymo. Be to, nepamirškite, kad po specialisto apžiūros, jo paskirtų tyrimų, procedūrų, taip pat jam paskyrus vaistus, jo atsakymas turi būti pateiktas siuntimą davusiam gydytojui, kuris rūpinsis tolesniu gydymu.
Antroji taisyklė: apdraustojo teisė pasirinkti įstaigą ir gydytoją specialistą.
Siuntime negali būti įrašyta konkreti įstaiga ar specialisto pavardė. Siunčiantis gydytojas turi pasakyti, kokiose įstaigose teikiama pacientui reikalinga konsultacija ir informuoti, kad pacientas gali pasirinkti specialistą ir gydymo įstaigą. Sumanūs pacientai pasidomi (reikalingos informacijos galima rasti internete, pavyzdžiui, www.sergu.lt ar paskambinus į kelias gydymo įstaigas), kur eilė trumpesnė ir iš karto, gavę siuntimą, užsirašo pas pasirinktą specialistą.
VLK primena, kad žmogus gali rinktis gydytoją specialistą ne tik toje pačioje įstaigoje, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas, bet ir bet kurioje Lietuvos įstaigoje (savo gyvenamoje vietovėje ar kitur), sudariusioje sutartį su TLK.
Trečioji taisyklė: pacientas visada turi teisę į nemokamą paslaugą. Bet savo noru gali pasirinkti ir kitaip.
Ji reiškia, kad su siuntimu pacientas visada turi gauti nemokamą paslaugą, bet gali pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras ir už tai primokėti. Tai pacientas gali pasirinkti savo valia, parašu patvirtindamas sutikimą, ir mokėti ne visą kainą, o kainų skirtumą (tarp ligonių kasų apmokamos ir pasirinktos brangesnės).
Kaip minėta, gydymo įstaigoms ligonių kasos moka už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (pavadinkime jas „sutartinėmis paslaugomis") nustatytomis (jos vadinamos bazinėmis) kainomis. Šios kainos skelbiamos VLK interneto svetainės skyriuje Sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Tai reiškia, kad pasirašydamos sutartis su TLK gydymo įstaigos įsipareigoja suteikti paslaugas apdraustiesiems, o ligonių kasos – įstaigoms sumokėti už suteiktas paslaugas viešai skelbiamomis kainomis. Taigi, nesvarbu, ar su siuntimu kreipiamasi į specialistą, dirbantį didelėje miesto poliklinikoje, ar nedidelėje privačioje klinikoje (sudariusioje sutartį su ligonių kasomis) – už tokią pačią paslaugą ligonių kasos sumokės tą pačią kainą, o pacientui mokėti nereikia.
Susirūpinkite, jei gydymo įstaigoje jums teigia, kad ligonių kasos moka dalį paslaugos kainos – teisės aktai to nenumato. Nepamirškite, kad visada turite teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą ir gydymo įstaigoje jums pirmiausia turi būti pasiūlytos nemokamos paslaugos.
Tačiau pacientas gali pasirinkti (ne privalo, o gali pasirinkti savo valia) papildomai susimokėti – jei jis pats pasirenka konsultacijos ar gydymo metu naudojamas brangesnes medžiagas ar procedūras. Šiuo atveju reikia susimokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp ligonių kasų mokamos kainos ir pasirinktos (brangesnės) medžiagos ar procedūros kainos. Pavyzdžiui, gydytojo odontologo paslaugos vaikams teikiamos nemokamai – nereikia mokėti nei už gydymą, nei už medžiagas, nei už vienkartines priemones, kurios yra įskaičiuotos į paslaugos kainą. Tačiau galima pasirinkti ir brangesnes nei apmoka ligonių kasos plombines medžiagas ir primokėti medžiagų kainų skirtumą. Mokėti reikia į įstaigos kasą, kurioje išduodamas kvitas (ar kiti mokėjimo dokumentai).
Taigi, gydymo įstaiga pirmiausia turi pacientui pasiūlyti nemokamą gydymą, o pacientas turi teisę rinktis: ar gauti nemokamą, ar su priemoka.
Paprasti patarimai ir keisti nutikimai
Jau išsiaiškinome, kad kiekvienas apdraustas PSD pacientas, kuriam žinomos išvardintos taisyklės, turi teisę į nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją. Ką daryti, jei konsultacijos metu pacientui sakoma, kad specialisto (urologo, kardiologo, chirurgo ir kt.) konsultacija nemokama, o už jo skiriamus tyrimus ar procedūras reikia susimokėti?
Nebūkite patiklūs ir žinokite, kad ligonių kasos apmoka tiek už gydytojo konsultaciją be tyrimų ir procedūrų, tiek už konsultaciją su visais papildomais paciento diagnozei ar gydymui reikalingais tyrimais bei procedūromis.
Netikėkite išgirdę, kad ligonių kasos kompensuoja tik pačias paprasčiausias medicinos pagalbos priemones, kurios, anot taip teigiančių, netinkamos procedūrai ar operacijai, ir iš karto siūlo įsigyti „geresnes" – tai yra brangesnes. Žinokite, kad didžiąją dalį priemonių gydymo įstaigos įsigyja pačios, ir tai reiškia, kad jos turi įsigyti tinkamas priemones, o pagal sutartį – užtikrinti nemokamą sveikatos priežiūrą. Tad jei pacientas yra dėl to siunčiamas į konkrečią, pavyzdžiui, prie įstaigos esančią vaistinę nurodant nusipirkti konkretaus gamintojo vaistą ar priemonę, tai yra paciento teisės gauti nemokamą sveikatos priežiūrą pažeidimas.
Pasitaiko ir keistų nutikimų. Štai kraujo tyrimą atlikusi slaugytoja iš pacientės pareikalavo susimokėti „už dūrį" – ne už tyrimą, o už įdūrimą. Šmaikšti pacientė medikei pasiūlė: „Padarykite man tą tyrimą neįdūrusi." Apsisuko ir išėjo nesusimokėjusi, o vėliau su įstaigos vadovu išsiaiškino, kad reikalauta susimokėti neteisėtai. Kitas atvejis – kai gydytojas senolio paprašė nupirkti jam vienkartines gumines pirštines. Senukas atsakė: „Daktare, jūs operuokite mane be pirštinių – aš per karą dar ne to mačiau."
„Vis daugiau žmonių žino, kad apdraustiesiems sveikatos priežiūros įstaiga pirmiausia privalo pasiūlyti nemokamą sveikatos priežiūros paslaugą be papildomų mokėjimų. Nei už švirkštus, adatas, pirštines negali būti jokių papildomų mokėjimų, nes šių medicinos priemonių kainos jau įskaičiuotos į paslaugos kainą. Reikalavimo susimokėti teisėtumą pacientai visada gali išsiaiškinti, tad gydymo įstaigoje reikia klausti „Kodėl turiu mokėti?". Jei atsakymo negauna ar kyla abejonių dėl gauto atsakymo, reikia kreiptis į artimiausią TLK. Daugėja atvejų, kai pagal paciento skundą TLK atlikus patikrinimą gydymo įstaigoje ir nustačius, kad buvo pažeistos paciento teisės, gydymo įstaiga grąžina pacientui lėšas", – teigia VLK direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė.
