Pirmąjį rudens mėnesį poreikis didėjo augalininkystės ir gyvulininkystės darbininkams, slaugos specialistams, sandėliavimo darbuotojams, dailidėms ir staliams, verslo paslaugų agentams ir suvirintojams.

Ir toliau geriausias įsidarbinimo galimybes turi pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, virėjai, dažytojai, siuvėjai ir kepėjai.

Didėjo bedarbių užimtumo rodikliai – 35,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių padėta įsitvirtinti darbo rinkoje: daugiausia – 20,5 tūkst. įsidarbino (28 proc. daugiau nei rugpjūtį). Norinčių dirbti savarankiškai skaičius šoktelėjo tūkstančiu – verslo liudijimus iki 6 mėn. įsigijo 7,7 tūkst. bedarbių. Didėjo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių skaičius – nusiųsta 7,2 tūkst. bedarbių. Įdarbinta subsidijuojant – 1 tūkst., viešuosius darbus dirba 2,4 tūkst. Daugiausiai – 2,7 tūkst. dalyvaus profesinio mokymo priemonėje – bedarbiai įgys darbo rinkoje paklausias profesijas: įvairių vairuotojų, virėjų, metalų suvirintojų ir pjaustytojų bei apskaitininkų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, spalio 1 dieną buvo 146,4 tūkst. bedarbių. Tai 6,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Rugsėjį registruotas nedarbas šalyje smuktelėjo nuo 8,5 proc. iki 8,1 proc. Jaunų bedarbių iki 29 metų registruota 26,8 tūkst. – per rugsėjį jų sumažėjo nuo 5,2 iki 5 proc.

Nedarbo mažėjimas fiksuotas 50 iš 60 šalies savivaldybių. Daugiausia bedarbių Ignalinos – 15,6 proc. ir Lazdijų – 14,6 proc. rajonų bei Kalvarijos – 14,2 proc. savivaldybėse. Žemiausias nedarbas registruotas Trakuose – 4 proc., Elektrėnuose – 4,1 proc. ir Kretingoje – 4,6 proc. Iš didmiesčių aukščiausias nedarbas išliko Panevėžyje – 8,2 proc., o žemiausias – Šiauliuose – 5,4 proc.