Vienas absurdiškiausių argumentų, pateikiamas prieš minėtojo įstatymo priėmimą – feminizmo arkliukas. Tam tikri asmenys skelbia, neva moteris turi teisę pati spręsti savo vaikų/kūno/ateities klausimus, todėl abortų uždrausti negalima. Kitaip sakant, reikia leisti moteriai naikinti save, žaloti savo kūną ir dvasią. Ir tai dar pavadinama neva feminizmu.

Turiu pabrėžti, kad per ketverius studijų Vilniaus Universitete metus man teko gilintis tiek į feminizmo istoriją, raidą, tiek ir tyrinėti dabartinę moterų padėtį. Taigi galiu pasakyti, kad feminizmo esmė – galios santykiai. Moterys daug metų buvo engiamos vyrų, kentė priespaudą, neturėjo teisių, negalėjo realizuoti savęs. O svarbiausia – moterys negalėjo išsakyti savo jausmų, patirčių, nuomonės. Moteris buvo kažkas, ką valdo, vaizduoja, įtakoja ir visaip formuoja vyriškoji pasaulėvoka. Tuo tarpu feminizmas siekia lyčių lygybės. Vienas svarbiausių jo uždavinių, mano manymu, net ir šiais laikais – tai pirmiausia moters išvadavimas iš viešosios nuomonės pinklių, baimės, stereotipų, nuostatų.

Kodėl paminėjau šiuos veiksnius? Nes manau, kad būtent jais mūsų laikų moteris yra pernelyg įbaiminama O labiausiai moteris ir bijo su motinyste susijusių uždavinių. Pavyzdžiui, jauna mergina, pastojusi dar besimokydama mokykloje, aplink tik ir tegirdi :"tu susigadinai sau gyvenimą, nieko nepasieksi, nebaigsi mokslų, tu siaubingai suklydai, tau galas". Kaip tuomet tokia mergina gali nebijoti motinystės? Kodėl feminizmo gynėjai nepagalvoja apie tokias užguitas, prislėgtas mergaites, kurias nuolat kažkas engia? Ar nevertėtų pagaliau keisti požiūrio į motinystę, o ne visiškai beprasmiškai kovoti su Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto nuostatomis?

Moteriškumas, o tuo pačiu ir feminizmas mūsų šalyje niekada netriumfuos, jei nebus suvokta motinystės svarba. O motinystė daugelį moterų ir merginų tik baugina. Juk dabar atrodo, kad būti moterimi – tai vilioti vyrus, naudoti kuo daugiau kosmetikos, kiekvieną sezoną susipirkti krūvas drabužių, rankinių, batų. Reklama ir vartojimo kultūra taip iškreipė moteriškumą, kad būti motina tampa kone gėdinga.

Nesunku pastebėti, kad dėl ydingų komercinių tikslų kuriamos reklamos įskiepija naujas fobijas. Moterys bijo nėštumo, nes gali sustorėti; bijo auginti vaiką, nes neliks laiko grožio procedūroms. Moterys turi nuolat skaityti žurnalus, laikytis dietų, sportuoti, vaikščioti po parduotuves ir taip be galo. Motinystė? Juk jai tiesiog nelieka laiko!

Todėl, man regis, tikrasis feminizmo tikslas yra išvaduoti moterį iš šių stereotipų, ydingų aplinkinių nuomonių ir leisti spręsti, mąstyti pačiai. Esminė problema dabar yra ta, kad moterų mąstymas pažeistas, paremtas stereotipais, vartojimo, daiktų kultūra. O instinktyvioji, tikroji ir esminė moters prigimtis yra pažeista.

Ir jei feminizmas prasidėjo kaip judėjimas, kuris siekė laisvės moterims savarankiškai kurti, mąstyti ir autentiškai egzistuoti, tai ir dabar pirmiausia reikia kovoti su daiktų kultūra, sumaterialėjimu, neribotu vartojimu. Nes visas šiuolaikines moteris naikina ne motinystė, o besaikis pirkimas, savęs alinimas dietomis, valgymo sutrikimai, įkyrios baimės būti storai, negražiai, neseksualiai, negeidžiamai ir taip toliau. Ir jei jau pastojusi moteris nenori tapti motina ir ryžtasi nužudyti užsimezgusią gyvybę, tai reiškia, kad ji pirmiausiai bijo būti moterimi, kad pažeista jos asmenybė. Todėl manau, kad tie, kas suvokia feminizmo svarbą ir skelbiasi esantys šio judėjimo šalininkai, turi pirmiausia padėti moterims atsikratyti nepagrįstų baimių; išsigydyti savo sielas ir atrasti moteriškumą; suformuoti naują požiūrį į motinystę.

Gintarė Pugačiauskaitė