Ar Teisingumo ministerija tenkins Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimą rašyti vardus ir pavardes nelietuviškomis raidėmis, susidomėjo Seimo narė konservatorė Vida Marija Čigriejienė.
"Tokiu atveju reikėtų įvesti papildomus raides ir 100 diakritinių ženklų. Tai sukeltų chaosą tarp pagrindinės tautos piliečių, taip pat pareikalautų papildomų didelių finansinių išlaidų. Tas kelias - tai kelias apeiti Konstituciją. O gal jūs atsižvelgsite į kaimyninės Latvijos patirtį, kuri jau leidžia rašyti pavardes ir vardus kitais rašmenis paso kitų įrašų skyriuje?", - klausė parlamentarė.
Ji priminė, kad Latvijos Seimo nariai, gynybos ministrai paragino Lenkiją neaštrinti retorikos tautinių mažumų Lietuvoje, nes Varšuvos argumentai primena Maskvos poziciją dėl rusakalbių Latvijoje.
Vyriausybė Teisingumo ministerijai yra pavedusi parengti Asmenvardžių rašybos projektą.
Valdančiųjų socialdemokratų ministras J. Bernatonis teigė į šį klausimą žiūrintis plačiau negu į atskiros frakcijos reikalavimą.
"Žiūriu kaip į tam tikras žmogaus teises, taip pat kaip į mūsų kalbos dalykus. Ir nors dabar nepopuliaru sakyti, aš kaip ministras nespėju parašyti visų įstatymų projektų. Aš sudariau darbo grupę, kuri rengia sprendimą, ir tikiuosi iki gegužės 1 dienos tokį sprendimą turėsime ir teiksime jį atitinkamai aptarti kokiu nors lygmeniu Vyriausybėje", - teigė jis.
J. Bernatonis sakė dar negalįs atsakyti, koks sprendimo būdas bus pasirinktas, bet užtikrino, kad pasiūlymas neprieštaraus Konstitucijai ir kartu spręs žmogaus teisių problemą.
ELTA
