LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, toks sprendimas sveikintinas ir kuria prielaidas geresniam regionų aprūpinimui jaunais specialistais. „Klausimo aktualumą rodo daugiau nei 4000 studentų parašų peticijoje, kurią iniciavome. Džiaugiamės, kad kolegijų absolventai dabar turi tokias pačias teises valstybės tarnyboje, kaip ir universitetus baigę asmenys, manome, kad įstatymo pataisa pagelbės valstybės tarnybos sistemai regionuose ir mažesniuose miesteliuose, kur jaučiamas specialistų trūkumas", – sako P. Baltokas.
Studentų atstovai teigia, kad kolegijų studentus diskriminuojanti nuostata atsirado, kadangi Valstybės tarnybos pareigybių lygiai buvo nustatyti kai Lietuvoje veikė tik universitetinio tipo aukštosios mokyklos. 2000-aisiais metais buvo įteisintas naujas aukštojo mokslo sektorius – kolegijos. Dėl tuomet susiklosčiusių aplinkybių kolegijos absolventams Valstybės tarnybos įstatyme buvo numatyta galimybė užimti tik B lygio pareigybes. Vis dėlto Lietuvos kvalifikacijų sandaroje – nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistemoje – numatyta, jog bakalauro ir profesinio bakalauro laipsniai priskiriami VI kvalifikacijų lygmeniui, taigi suteikia lygias kompetencijas.
Anot P. Baltoko, bakalauro (universitetinės) ir profesinio bakalauro (kolegijinės) laipsniai savo turiniu ir apimtimi nėra atskirti esminiais skirtumais ir yra priskiriami tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, tad absolventai turi turėti lygias galimybes užimti valstybės tarnautojų pareigas.. „Kolegijų absolventai įgyja tą patį kvalifikacijos lygį kaip ir universitetų, tad keista, kad vieni gali užimti aukštesnes pareigas, o kiti ne. Dėl šios priežasties ir teikėme peticiją, o šiandien galime tik pasidžiaugti, kad beveik 15 metų galiojusi diskriminuojanti nuostata panaikinta", – komentuoja P. Baltokas.
lss.lt
