Nekvalifikuoti sudaro 38,5 proc. ir nedirbę 35,3 proc. Tai rodo, kokie skirtingi jaunuoliai ateina į teritorines darbo biržas. Todėl atsižvelgiant į individualius poreikius jiems siūlomos trys pagrindinės užimtumą skatinančios priemonės: turintiems profesiją ir siekiantiems įsidarbinti – įdarbinimas subsidijuojant, neturintiems darbo patirties – darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, neturintiems profesinio pasirengimo – profesinis mokymas. Šios priemonės registruotą jaunimo nedarbą liepos pabaigoje sumažino 1,8 proc. punkto.
Neturintis profesijos jaunimas pirmiausia siunčiamas į motyvacijos užsiėmimus, kuriuose jie sužino apie galimybes mokytis pagal bendrojo ugdymo ir pirminio profesinio mokymo programas. Teritorinių darbo biržų specialistai organizuoja susitikimus su profesinio rengimo centrų atstovais, rengia pažintinius vizitus į mokymo įstaigas. Šiais metais profesinio mokymo priemonėje dalyvavo 4,6 tūkst. jaunuolių, dar 1,4 tūkst. tai jau suplanuota individualiuose užimtumo veiklos planuose.
Šiemet Lietuvos darbo biržos projektuose „Pasitikėk savimi", „Išlik darbo rinkoje", „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas", „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas" ir „Įgyk paklausią profesiją" veiklose dalyvavo dvigubai daugiau jaunimo nei pernai per visus metus. Daugiausiai, kaip minėta, mokėsi profesijos, įdarbinti subsidijuojant – 3,4 tūkst., įgyti darbo įgūdžių– 1,8 tūkst. ir socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje programoje – 1,6 tūkst. Šiais metais kvalifikaciją įgijo per 2,5 tūkst. ir įsidarbino per 6,6 tūkst. jaunimo iki 29 metų.
