Pašto ženkle vaizduojamas pirmasis žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis bei Lenkijos miesto Sosnoveco katedroje esančios Włodzimierzo Tetmajerio freskos „Lietuvos krikštas“ fragmentas.
Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Telšių centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila, norėdami priartinti LDK prie Vakarų Europos kultūros, 1387 m. pradėjo krikštyti Lietuvą pagal Romos katalikų apeigas, tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių Žemaitija liko nepakrikštyta. Jogailos ir Vytauto iniciatyva žemaičių krikštas buvo pradėtas tik 1413 m., o baigtas 1417 m., įsteigiant Žemaičių vyskupystę.
Krikštytojai plaukė laivais Dubysos upe, o kelionę baigė pėsčiomis prie Luokės ant Šatrijos kalno. Kelionės metu buvo pakrikštyti keli tūkstančiai žemaičių.
Pabaigti žemaičių krikštijimo misijos 1417 m. į kraštą atvyko Konstanco bažnytinio susirinkimo legatai – Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras. Jie įsteigė Žemaičių vyskupystę su centru
Medininkuose (dabar – Varniai) ir paskyrė pirmąjį Žemaičių vyskupą Motiejų Trakiškį. Vytauto iniciatyva Varniuose buvo pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia.
Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus bus minimas 2013 metais Telšiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Varniuose.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.