Kaip ir ankstesniais metais teikimus apdovanojimams vertino kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija, vadovaujama Lietuvos kariuomenės vado. Šiemet komisija „Lietuvos karžygio“ apdovanojimams atrinko penkias kilnias istorijas ir jų herojus.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. A. Pocius, šis apdovanojimas nėra skirtas gerai atliktoms užduotims ar profesionaliai vykdomoms pareigoms įvertinti, bet yra skirtas pagerbti žmonėms, išsiskiriantiems savo dvasinėmis ir moralinėmis nuostatomis ir savybėmis.
„Šios dienos nominantai yra būtent tie, kuriuos galime vadinti šių dienų karžygiais, iš kurių turėtų mokytis jaunimas,“ – sakė kariuomenės vadas.
Daugiausia komisijos balsų ir „Lietuvos karžygio“ vardą šiemet pelnė Radviliškio bendruomenės – rajono savivaldybės, Radviliškio miesto kultūros centro ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyriaus – atstovai už pastangas ir gerą valią puoselėjant Lietuvos karybos istoriją.
Renginių ciklas jaunimui „Lietuvos laisvės kovų istorijos keliais jaunomis jėgomis, lūpomis ir širdimis“, naktinis žygis „Pergalių ir kovų keliais“, Nepriklausomybės kovų su bermontininkais kautynių „Malūno šturmas“ rekonstrukcija, paminklo pastatymas karo lakūnui jaunesniajam puskarininkiui Jonui Masiuliui atminti – tai tik keletas šios bendruomenės įgyvendintų karo istoriją populiarinančių projektų, ugdančių jauno žmogaus meilę Tėvynei ir savo kraštui, pavyzdinių.
Skiriant dėmesį moksleivių pilietiniam ugdymui, suburiant juos savo krašto istorijos interaktyviam pažinimui, dedami tvirti doroviniai pamatai ateities kartoms. Šių organizacijų vadovai ir darbuotojai, siekiantys įgyvendinti naujas modernias idėjas, remiantys pilietinius projektus – tai siektinas ir puikus pavyzdys kitiems šalies rajonams.
Pagrindinį apdovanojimą – skulptoriaus Romo Kvinto sukurtą Lietuvos karžygio statulėlę – „Už karybos istorijos ir pilietiškumo ugdymą“ Radviliškio bendruomenės atstovams įteikė kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.
Iškilmingame renginyje „Lietuvos karžygio“ apdovanojimus taip pat pelnė dar keturios kilnios istorijos ir jų herojai, kuriems buvo įteiktos atminimo dovanos – grafinės XIV a. Lietuvos kario miniatiūros ir I tūkst. pabaigos Kuršių segės replikos.
„Už pasiaukojimą ugdant jaunuosius šaulius“ apdovanotas Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-osios rinktinės 8-osios kuopos vadas Donatas Jaunius, daug metų sėkmingai vadovaujantis jauniesiems šauliams.
Jį galima apibūdinti dviem žodžiais „Mokytojas širdimi“. Ugdytojo ir auklėtojo autoritetą pripažįsta net tie jaunuoliai, kurie turi elgesio problemų ir nepaiso vyresniųjų nuomonės. Donatas siekia, kad tokių vaikų požiūris pasikeistų ir taptų pozityvesnis, kad jie suprastų, jog pasaulyje – ne vien blogis. Vaikams iš sunkiau gyvenančių šeimų jis skiria ne tik savo laiką, bet ir asmenines lėšas.
Donato vadovaujami jaunuoliai dalyvauja žygiuose, tvarko kapines, palaiko tvarką švenčių, masinių renginių metu, užsiima kita, visuomenei naudinga veikla. Tik Donato Jauniaus pastangomis vaikai turi galimybę išvykti į užsienyje veikiančias stovyklas. Jo tikslas – vienyti jaunąją kartą bendram darbui.
Matydami Donato pastangas, jauni žmonės pripažįsta, kad iniciatyvumas, darbas visuomenės labui be savanaudiškų paskatų – itin retas atvejis mūsų šiuolaikinėje visuomenėje. Vis dėlto jie tiki, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo – geros valios pavyzdys užkrečiamas.
„Už pagarbą valstybės tarnybai“ apdovanotas uždarosios akcinės bendrovės „Nosted mechanika“ direktorius Dainius Tvarijonas.
Į šios nedidelės bedrovės vadovą kreipėsi šeši šios įmonės darbuotojai ir pateikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės tarnybos šaukimus atvykti į dviejų savaičių kartotinius karinius mokymus Karaliaus Mindaugo motorizuotąjį pėstininkų batalione. Bendrovės vadovas priėmė sprendimą net nedvejodamas, nors darbuotojams išvykus į mokymus, įmonės kolektyve vienu metu neliko apie 10 procentų įmonės personalo. Eksportui produkciją gaminančios norvegų kapitalo bendrovės gamybos išlaidoms, be jokios abejonės, tai nemenkai atsiliepė.
Tačiau pagarba savo pavaldiniams, pareigos valstybei ir karo tarnybai supratimas, pilietinės nuostatos įmonės vadovui pasirodė labai svarbios: „Įstatymus reikia vykdyti – jei reikia, tai reikia...“, – pripažino direktorius ir palinkėjo sėkmės į karinius mokymus pašauktiems darbuotojams, taip pademonstruodamas aukštos verslo kultūros, socialinės atsakomybės ir nesavanaudiškumo pavyzdį, piliečio ir darbdavio poziciją.
,,Už drąsą ir profesionalumą“ apdovanotas kapitonas Nerijus Alekna, tarnavęs Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės tryliktojoje Lietuvos karių pamainoje.
Praėjusių metų rugsėjo 8-oji Afganistane tarnaujantiems Provincijos atkūrimo grupės Išminavimo skyriaus kariams atrodė niekuo nesiskirianti nuo kitų – jie vykdė eilinę priekinės saugos užduotį. Bet ši diena jiems ilgai įsimins... Šarvuotas automobilis, kuriuo važiavo trys ukrainiečių kariai ir išminavimo skyriaus vadas kpt. Nerijus Alekna, užvažiavo ant sprogstamojo užtaiso... Nugriaudėjus galingam sprogimui, automobilyje kilo gaisras. Vairuotojas šoko būsenoje net nesuprato, kad jis sužeistas... Bandant atidaryti automobilio dureles iš vairuotojo pusės, jos užstrigo...
Šioje kritinėje ir gyvybei pavojingoje situacijoje patirtas sukrėtimas nesutrukdė skyriaus vadui priimti drąsius ir teisingus sprendimus. Kpt. Nerijus Alekna pademonstravo savo, kaip kario ir vado, profesionalumą bei drąsą. Jo vadovaujami skyriaus kariai pavojaus akimirką elgėsi ryžtingai ir tiksliai, tik kpt. Nerijaus Aleknos dėka buvo išvengta skaudesnių ir neprognozuojamų padarinių.
„Už istorinių vertybių išsaugojimą ir dosnumą“ apdovanojimas skirtas dimisijos kapitonui Aleksandrui Dagiui.
Šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekai jis padovanojo vertingą asmeninę biblioteką – apie 500 puikių leidinių: gražiai įrištų prieš karą išspausdintų žurnalų „Mūsų žinynas“ ir „Karys“, įvairių vertingų knygų vokiečių, rusų ir lietuvių kalbomis.
Šie puikūs leidiniai pradėti kaupti dar 3-iąjame XX a. dešimtmetyje dimisijos kapitono Aleksandro Dagio brolio ir tėvo, tuometinio Lietuvos karininkų ramovės Kaune viršininko. Visa šios asmeninės bibliotekos vertė neįkainojama, išsaugota slepiant visą okupacijos penkiasdešimtmetį su viltimi, kad Lietuva ir vėl taps nepriklausoma. Nuo meilės knygai neatgrasė net keletą kartų namuose kratas surengę KGB agentai.
Sunkiomis sąlygomis išsaugojęs, su didele pagarba kalbėdamas apie knygų išliekamąją vertę, šis dosnus žmogus sako, kad taip pasielgęs pagerbė savo tėvelio majoro Jokūbo Dagio atminimą. „Jei mūsų šeimos sukauptas knygas atiduotume į antikvariatus, nežinia, kur jos patektų... O jei Lietuvos karo akademijos skaitytojui mūsų dovana bus naudinga – aš būsiu laimingas“ – sakė dimisijos kapitonas.
Be „Lietuvos karžygio“ apdovanojimų, renginio metu taip pat buvo teikiamas specialusis krašto apsaugos sistemos lygmens apdovanojimas – Generolo Jono Žemaičio medalis, skirtas jaunesniesiems karininkams, pasižymėjusiems nepriekaištinga, uolia ir sąžininga tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Šiuo apdovanojimu šiemet buvo įvertintas kapitonas Dainius Judžentis, kuriam medalį įteikė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Lietuvos kariuomenės vado vadovaujamą „Lietuvos karžygio“ apdovanojimo komisiją šiemet sudarė ir teikimus apdovanojimams vertino šie nariai: Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, skulptorius, Lietuvos karžygio statulėlės autorius Romas Kvintas, daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis Arūnas Birbalas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra, žurnalistas, redaktorius, diplomatas Aleksandras Matonis.
Lietuvos kariuomenės „Lietuvos karžygio“ apdovanojimo ceremonija rengiama jau penktą kartą.
