Prasidėjo trečia iš eilės Jūsų kadencija einant Šalčininkų rajono mero pareigas. Su kokiomis mintimis, nuotaikomis pradėjote savo darbą?
Zdzislav Palevič: Su darbingomis nuotaikomis, kurių esmė – tęsti pradėtus darbus ir inicijuoti naujus. Šiuo metu mes daugiausia dėmesio skiriame naujiems 2014-2020 m. projektams, kuriems turėtume gerai pasirengti ir mūsų rajonui gauti pinigų. Iš patirties žinome, kad gauti pinigų ir tinkamai juos valdyti nėra taip paprasta: tai reikalauja daug pastangų, darbo, atkaklumo ir tam tikrų politinių veiksmų. Darbo yra daug, nes bendras pinigų fondas yra ne mažesnis už buvusį 2007-2013 m. laikotarpiu, kai įgyvendinome projektų už daugiau kaip 120 milijonų litų. Tai yra didelė suma. Dabar mūsų laukia panašus iššūkis. Be to, lieka kasdieniai darbai, kurie reikalauja ir tąsos, ir praktinės patirties, nes savivaldybė – tai kasdieniai iššūkiai ir senos bei naujos problemos. Vietos valdžios esmė ir yra padėti žmonėms, spręsti gyventojų problemas.
Pirmieji tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje tapo istoriniai Šalčininkų rajonui ir Jums – įgijęs 77,55 proc. rinkėjų paramą, kaip LLRA kandidatas pasiekėte geriausią rezultatą visoje šalyje. Tai rodo didelį gyventojų pasitikėjimą Jumis. Kaip manote, kas turėjo tam įtakos?
Zdzislav Palevič: Šis rezultatas džiugina. Tai visų pirma pasitikėjimo mano asmeniu išraiška, mano ir visos darnios savivaldybės komandos darbo įvertinimas. Žmonės vertina ir balsuoja už pragmatizmą, už atliktus darbus. Žmonės tikisi, kad valdžios institucijos užtikrins tvarką, paslaugų teikimą gyventojams, nori, kad keliai būtų suremontuoti, kad vaikai galėtų lankyti geras mokyklas, kad ligoninės būtų pakankamai aukšto lygio. Vietos valdžia kartu su centrinės valdžios institucijomis turėtų siekti tai užtikrinti. Jei šiuos gyventojų lūkesčius patenkinsime, tai bus įvertinta. Atsiskaitymas gali būti ir malonus, ir ne, kaip atsitiko kai kuriose Lietuvos savivaldybėse, kur daugelis patyrusių merų pralaimėjo.
Šis rezultatas džiugina, bet, visų pirma, įpareigoja. Rezultatas yra geras, matome gyventojų pasitikėjimą, bet turime ir didelį įsipareigojimą. Lengviau yra patenkinti gyventojų poreikius, kai žinai, kad žmonės tiki ir remia. Tik kartu su žmonėmis, jų palankumu, konstruktyvizmu galima daug nuveikti. Kuo geresnė atmosfera savivaldybėje, tuo labiau gyventojai aprobuoja valdžios institucijų veiksmus, tuo lengvesnis darbas. Turi padaryti tai, ką pažadėjai – tai yra pareiga tiems žmonėms. Aš negaliu jų nuvilti. Čia žiūrima žmonėms į akis, žmonės prisimena duotus pažadus, todėl reikia juos įvykdyti.
Šalčininkų mero pareigas pirmą kartą pradėjote eiti būdamas 30 metų amžiaus ir valdėte iki 1995 m. 14 metų buvote Šalčininkų rajono vicemeras, o nuo 2009 m. einate mero pareigas. Kaip šiandien vertinate savo pradžią ir paskutiniuosius 6 metus esant meru? Kuri kadencija buvo sunkiausia?
Zdzislav Palevič: Tai buvo sunkūs metai, audringa nepriklausomybės pradžia. Nors aš jau turėjau valdymo patirties, pažinojau rajoną ir žmones, dirbti meru buvo labai atsakinga, todėl pradžia buvo sunki. Tačiau taip pat buvo daug didžiulio jaunatviško entuziazmo. Darbas savivaldoje yra visapusiškas: politika persipina ir su ekonomika, ir su psichologija. Tas visapusiškumas įtraukia kaip upė. Esu laimingas, nes dėl mane išrinkusių žmonių aš ne dirbu, o tiesiog darau tai, kas man patinka. Noriu matyti savo darbo rezultatus – ir čia galiu juos pamatyti. Pastatyti, suremontuoti namai, keliai, išsaugoti architektūros, kultūros, mūsų nacionalinio paveldo paminklai, – visa tai yra labai svarbu ir apčiuopiama. Tačiau taip pat labai svarbu yra žinoti, kad kam nors padėjai, sugebėjai mobilizuoti komandą, kad esi akceptuojamas, kad žmonės tavimi pasitiki. Negalima stovėti vietoje – reikia nuolat tobulėti. Jei užsidarysi kabinete ir laikysi save valdžia, tada bus sunku.
Žinoma, sunkūs buvo 90-ieji, kai buvau miesto meras, taip pat nelengvi buvo 1995 metai, kai pradėjau dirbti Šalčininkų rajono savivaldybėje. Sunku yra pradėti nuo nulio, o tada pinigų trūkdavo net neatidėliotiniems poreikiams. Laikotarpis po įstojimo į ES buvo šiek tiek lengvesnis. Tapau meru 2009 metais, gilios krizės laikotarpiu, kai mūsų savivaldybės biudžetas sumažėjo 18 mln. litų. Buvo būtina imtis nepopuliarių, drastiškų taupymo sprendimų. Nebuvo lengva, bet mums pavyko. Mes išlipome iš to sausi.
Svarbiausi uždaviniai, užduotys šiai kadencijai ir artimiausių metų planai?
Zdzislav Palevič: svarbiausia užduotis yra pasiruošti naujai ES finansinei perspektyvai, gauti pinigų iš ES fondų. Su sukaupta patirtimi, nedarant kai kurių klaidų, labai dinamiškai ir profesionaliai gauti pinigų ir pasirengti įgyvendinti projektus, galinčius tapti šansu pakeisti mūsų regiono įvaizdį.
Šiemet turime užbaigti kelis svarbius projektus ir atiduoti eksploatuoti Jasiūnų rūmus, Čiužiakampio senjorų priežiūros namus, Vilkiškų dvarą. Be to, mes ir toliau modernizuosime mokyklas, aprūpindami jas gera įranga, kad būtų konkurencingos – tai nuolatinis, kasdienis darbas. Intensyviai ieškome investuotojų, kuriančių naujas darbo vietas. Lietuvos regionų plėtra, įskaitant ir Vilniaus kraštą – tai vyriausybės užduotys. Reikia mažiau kalbėti, mažiau deklaruoti, mažiau ieškoti kaltų, nes tai nereikalingos diskusijos. Reikia praktinių veiksmų, kurių tikslas – regiono plėtra. Kaip savivaldos institucija, namų darbus padarėme: turime paruoštas programas, gyvenviečių plėtros planus, esame atviri ateinantiems pas mus, pasisakome ekonominiuose Lietuvos ir Lenkijos forumuose, kviečiamės verslininkus. Aktyviai dirbame, turime daug idėjų, sistemingai susitinkame su Lietuvos verslo institucijų atstovais. Tai mums labai svarbi sritis, mes dedame pastangas, kad suinteresuotume savo regionu verslininkus duoti žmonėms darbo, nes be to mūsų savivaldybės, kaip ir visos Lietuvos, ateitis bus liūdna.
Mūsų siekiai paremti trimis ramsčiais: kuo geriausiu, teisingiausiu ir aktyviausiu kasdienių užduočių atlikimu, pagalba, gyventojų problemų sprendimu; pasirengimu naujoms ES finansinėms perspektyvoms; intensyviu darbu su centrinės valdžios, su užsienio valstybių institucijomis, su partneriais, su verslo institucijomis, siekiant pritraukti investicijas. Tikiu, kad tai pavyks.
Kaip įsivaizduojate darbą su nauja Taryba? Per pirmąjį posėdį Jūs pasakėte, kad padarysite viską, jog kartu su Tarybos nariais įgyvendintumėte patarles: „Taika stato – nesantaika griauna“ ir „Mažiau kalbų – daugiau darbų“.
Zdzislav Palevič: Diskusijos yra būtina pažangos dalis. Aš esu diskusijos šalininkas, man patinka konstruktyvi opozicija; jei to nėra, tai signalas, kad kažkas serga. Vieningumo negali būti, kai sprendžiamos problemos, sprendžiami reikalai, – reikia diskutuoti, kalbėtis, keistis patirtimi ir įsiklausyti į kitą asmenį, skatinti jo aktyvumą, norą pasireikšti. Dialogas turėtų vykti konstruktyviai, bet ne visiems tai pavyksta. Kiekvienas mano, kad būtent jis teisus. Ir gerai, nes diskusijos metu visada randamas aukso vidurys. Vienas asmuo nieko nepadarys, jei neturės paramos ir kitų neužkrės savo aktyvumu. Ir nesvarbu, ar kalbame apie poziciją, ar apie opoziciją. Keturių asmenų opoziciją bandau įtikinti konstruktyvizmui.
Tuščias kalbėjimas ir įvaizdžio, kurio dėka bandoma patekti į žiniasklaidą bei iškilti, kūrimas – tai pigi reklama, turinti trumpas kojas. Iš esmės ji neatitinka Tarybos nario statuso. Taigi stengiuosi valdyti taip, kad visiškai realizuotume mintį „taika stato – nesantaika griauna“. Kad gaučiau pritarimą, reikia nuolankumo, atlaidumo, kompromiso. Kartais reikia atsitraukti atgal, pripažinti kito teisybę – ir tada taika statys. Jei žmogus patenka į nesveikas ambicijas, į sąmoningus veiksmus kitų nenaudai, siekdamas patenkinti savo interesus, politinius ar grupinius siekius, – tada nesantaika griaus. Mažiau kalbų, ne kalbėjimo ir diskusijų, o daugiau darbų. O dirbti yra sunku. Man svarbios yra diskusijos su Tarybos nariais: nesvarbu, ar iš pozicijos, ar iš opozicijos. Bandau įtikinti, kad siūlytų sprendimus: ir mažus, ir platesnius, bet kad veiktų taip pat konstruktyviai.
Išgirsiu kiekvieną, su kuo kalbėsiu. Kitokia nuomonė man yra žingsnis į priekį, o ne atgal. Ji verčia sustoti ir pagalvoti, kur teisybė. Mes turime 9 naujus Tarybos narius, kurie yra mažiau patyrę, turime kalbėtis, sukurti gerą komandą.
Nauja kadencija, nauji iššūkiai. Ar planuojate personalo ir valdymo pokyčius? Savivaldybės vicemeru vėl buvo perrinktas Andžej Andruškievič , o Józef Rybak vėl tapo administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotojo pareigas užėmė naujas asmuo – Beata Petkevič.
Zdzislav Palevič: Balandžio 29 d. į direktorius pavaduotojus pasiūlėme jaunosios kartos atstovę Beatą Petkevič. Norime, kad ji atstovautų jaunesniajai kartai, nes tai yra būtina. Man patinka jaunimas ir aš labai jį gerbiu. Valdant reikia užtikrinti kartų kaitą. Savivaldybėje dirba labai daug jaunimo. Pasitvirtina, kad jie dinamiški, geri. Niekas nėra amžinas, todėl mes norime užtikrinti, kad pasikeitimai būtų laipsniški, neskausmingi.
Reikia kuo daugiau perteikti jaunimui ir gerbti senatvę. Jauni žmonės turėtų prisiminti bendrą reikalą: išsaugoti Vilniaus kraštą, kurį paveldėjome iš savo protėvių, gyvenusių sunkiais laikais, bet išlaikiusių mums mokyklas, kalbą. Mes norime, kad Lietuvos lenkai jaustųsi lygūs su kitais, kad jie būtų turtingi, išsilavinę žmonės, turėtų gerus vaikus. Jaunas dinamiškumas turi žengti į priekį. Inspiruokite mus, bet ir saugokite vertybes.
Visai neseniai įvairiose Šalčininkų vietose buvo atsiradę užrašai: „Lenkai, šalin iš Lietuvos“. Kas tai, Jūsų nuomone? Kvailumas, provokacija ar kai kurių pribrendusių socialinių problemų rezultatas?
Zdzislav Palevič: Kad neužaštrinčiau, geriausia būtų pasakyti, kad tai yra chamiškas vandalų elgesys, ir padėti tašką. Tik bijau, kad tai gali būti tam tikra organizuota veikla. Aš nenorėčiau tuo tikėti. Manau, kad tai yra vandalų provokacija, tačiau jie gali būti kieno nors inspiruojami, todėl paprašiau policijos komisaro, kad pareigūnai aktyviai ieškotų ir rastų kaltininkus. Mes negalime ignoruoti šios išdaigos. Tokie užrašai yra neatsakingi ir pavojingi, nes mūsų gyventojai – ir lenkai, ir lietuviai – gyvena ramiai, taikiai. Tai mūsų įvaizdžio subraižymas, bet aš noriu patikinti, kad niekas nesukiršins mūsų stabilaus gyvenimo.
Apie ką svajoja Šalčininkų rajono meras?
Zdzislav Palevič: Iš esmės aš esu realistas ir mano veikloje dominuoja pragmatizmas. Bet aš mėgstu svajoti. Aš vadinu save realiu romantiku. Jei žmogus nesvajoja, jam kažko trūksta. Svajoju ir tikiu. Tikiu, kad tai, ką suplanavau, bus įvykdyta. Mano hobis yra istorija, senovės paminklai, kraštotyra. Svajoju atkurti, išsaugoti tautinės atminties pėdsakus, taip išreikšdamas dėkingumą praėjusioms kartoms.
Mano svajonė – padaryti kiek galima daugiau čia, rajone. Kad žmonės gyventų garbingai ir didžiuotųsi savo gyvenimo ir kilmės vieta.
Čia gyveno išmintingi žmonės, kurie daug dirbo ir daug padarė, kad atgimtų lenkiškumas, kad būtų galima laisvai kalbėti lenkiškai. Reikia atkurti viską, ką galima, išlaikyti tai ateities kartoms, rodyti turistams. Ir svajonės pildosi. Mes šiandien turime daug tokių objektų.
