Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą, kurio auklėtinės vertėsi prostitucija, pavadino valstybės gėda ir sukritikavo institucijas, neva jos „stumdo atsakomybę“ ir nesprendžia seniai žinomų problemų. Praėjus trims mėnesiams nuo skandalo Švėkšnoje, šių metų kovą atskleistas dar vienas vaiko teisių pažeidimo - šį kartą pedofilijos - atvejis Viešvilės vaikų globos namuose. Įtariamuoju tapo pats šių namų direktorius A. L.
Įvairios globos formos: giminaičiai, institucijos
Anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos Stefanijos Stankevič, abu šiurkštūs vaiko teisių pažeidimo atvejai ir tinkamos vaikų globos nebuvimas sukėlė gyvą diskusiją dėl vaikų globos namų reorganizavimo.
„Vilniaus rajone neturime nė vienų didelių vaikų globos namų. Yra Šeimos ir vaiko krizių centras Kalveliuose bei Vaikų ir paauglių socialinis centras Nemenčinėje, kuris veikia kaip viešoji įstaiga ir kuriame gyvena 56 vaikai iš Vilniaus rajono. Tačiau daug mūsų vaikų gyvena didesnėse globos įstaigose Pabradėje (Švenčionių rajonas) ir Vilniuje (V. Grybo ir Minties gatvėse)“, - aiškina S. Stankevič apgailestaudama, atseit kad ir pagerėjo bendras gyvenimo standartas, ir toliau daug šeimų laviruoja ant socialinės rizikos ribos ir nesugeba deramai pasirūpinti savo vaikais.
Šiuo metu Vilniaus rajone yra 173 vaikai, kuriuos daugiausia teisiškai globoja šeimos - artimi ar tolesni giminaičiai, močiutės ar seneliai, 26 vaikus iš jų globoja žmonės, nesusiję su jais giminystės ryšiais. 130 vaikų gyvena globos institucijose. Visais atvejais tėvystės teisės tėvams yra apribotos arba iš jų visiškai atimtos. Šeimos ir vaiko krizių centre Kalveliuose šiuo metu gyvena 22 vaikai, kuriems nustatyta laikinoji globa. Vaikui patekus į centrą Kalveliuose šeimai suteikiama galimybė pasitaisyti - atsikratyti žalingų įpročių, sutvarkyti savo gyvenimą, nustatyti prioritetus. „Daug pastangų, kad vaikai galėtų grįžti po tėvų sparnais, deda šio centro socialiniai darbuotojai. Tačiau jeigu darbas neduoda laukiamo rezultato, vaikas keliauja į globos instituciją ir nuolatinė teisinė globa jau skiriama kitai, kartais visiškai svetimai šeimai, kuri prisiima didelę atsakomybę auklėti vadinamuosius svetimus vaikus“, - aiškina Socialinės rūpybos skyriaus vedėja.
Trečias kelias - šeimyna
Deja, kaip pabrėžia mūsų pašnekovė, nedaug yra norinčiųjų imtis tokio nedėkingo darbo. Dar visai neseniai Vilniaus rajone tebuvo dvi šeimynos, kurios prisiėmė auklėti aštuonis tėvų globos netekusius vaikus.
„Aleksandro Ilgūno iš Sudervės Šv. Martyno šeimynoje auga keturi mūsų vaikai. Kitoje - Sikorskių šeimynoje, kuri persikėlė į Švenčionis, irgi auga keturi vaikai iš mūsų rajono. Šeimynoje gali būti ne mažiau kaip šeši vaikai ir ne daugiau kaip dvylika. Deja, mūsų rajone neatsiranda norinčiųjų užsiimti tokia veikla. Kaip žinoma, tai yra didžiulė atsakomybė. Nereti atvejai, kai globėjai nesusitvarko ir atsisako vaikų. Būna, kad atsisako net jau įvaikintų vaikų. Reikia atsiminti, kad šie vaikai gyvenime daug patyrė ir jiems reikalingas specialus dėmesys ir rūpestis“, - primena ponia Stefanija. Anot jos, ši trečia paliktų vaikų globos forma yra labai patogus našlaičių problemos sprendimo būdas.
Už kiekvieną šeimynoje augantį vaiką valstybė moka 304 eurus, t. y. dvigubą vaiko globos pašalpą (vaiko globos pašalpa - 152 eurai). Už vadovavimą tokiai šeimynai globėjai gauna atlyginimą ir kaupia darbo stažą.
Vilniaus rajono savivaldybės siūlymas
Norėdama sudominti ir paskatinti gyventojus globoti vaikus, sukurti jiems jaukius šeimos namus ir deramas gyvenimo sąlygas Vilniaus rajono savivaldybės taryba š. m. kovo 27 d. priėmė sprendimą nuo š. m. balandžio 1 d. įvesti priemokas už kiekvieną globotinį.
„Norėtume, kad daugiau vaikų liktų šeimose. Nenorime atidavinėti jų į globos institucijas. Pagal priimtą sprendimą savivaldybė iš savo biudžeto tokį „priglaustą“ vaiką globojantiems giminėms arba šeimynai nuo balandžio kas mėnesį primokės po 38 eurus, t. y. vieną bazinę socialinę išmoką. Jeigu globoti vaiką apsiima asmuo nesusijęs su juo giminystės ryšiais, kas mėnesį gaus dvigubą priemoką, t. y. 76 eurus.
Sulaukęs pilnametystės, nepriklausomai nuo to, kur jis augo - šeimoje, šeimynoje ar globos institucijoje - kiekvienas toks vaikas gauna įsikūrimo pašalpą, kurią šiuo metu sudaro 2 tūkst. 823 eurus.
„Už šiuos pinigus jaunas žmogus gali įsigyti reikalingų daiktų, kad žengtų pirmą žingsnį į suaugusiųjų gyvenimą: nusipirkti kompiuterį ar šaldytuvą, išsinuomoti butą, apmokėti mokslą, gauti vairuotojo pažymėjimą... Iš patirties žinau, kad vaikai, kurie augo šeimoje, kur kas geriau moka tvarkytis su pinigais, yra praktiškesni, išmintingesni. O seneliai ar giminės dažniausiai būna labai patekinti ir didžiuojasi savo anūkais, kuriems reikalingu momentu atstojo ir motiną, ir tėvą. Tokių pavyzdžių galima būtų pateikti labai daug“, - pabrėžė S. Stankevič.
Anot jos, dažniausios priežastys, dėl kurių tėvai palieka savo vaikus - alkoholizmas ir netinkamas gyvenimo būdas. Būna, kad vaikai netenka savo tėvų nutikus įvairiems nelaimingiems atsitikimams. Būna ir taip, kad motina ar tėvas negali pasirūpinti savo vaikais dėl sunkios ligos. Tuomet teismas skiria jiems teisinį globėją.
Tikriausiai dar šiemet bus atiduota naudoti dalis Dūkštų seniūnijos Geisiškių kaime besikuriančio vaikų globos centro pastatų. Anot S. Stankevič, ši įstaiga veiks šeimynos pagrindais. Šešiuose atskiruose nameliuose apsigyvens aštuonios šeimos. Kartu čia augs 48 vaikai. „Vaikų globos centras Geisiškėse taps moderniausiai ir puikiai įrengtos įstaigos pavyzdžiu, kur mūsų vaikams tikrai bus gera“, - apibendrino S. Stankevič.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis
