Šių metų birželio mėnesį Kauno miesto taryba priėmė sprendimą apleistų pastatų šeimininkams taikyti maksimalų leistiną valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, siekiantį 4 proc. Toks pat tarifas galioja ir nenaudojamos žemės savininkams.
Pastaruoju metu į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi 7-ių apleistų pastatų savininkai, prašydami netaikyti maksimalaus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo. Tarp šių prašymų buvo ir Karaliaus Mindaugo prospekte stovinčio nebaigto statyti „Respublikos" bei Kęstučio gatvėje esančio bei taip pat nebaigto statyti „Britanikos" viešbučio savininkų raštai.
„Kaunas pagaliau turi realių galimybių išspręsti pastatų-vaiduoklių problemą. Privalome pasinaudoti galimybe ir taikyti maksimalų 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifą, nenuolaidžiaujant nei vienam pastatų ir sklypų savininkui. Toks tarifo taikymas duos dvigubos naudos - padės surinkti į miesto biudžetą daugiau lėšų ir išjudins pastatų-vaiduoklių šeimininkus imtis miestą bjaurojančių pastatų sutvarkymo", - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Anksčiau „Respublikos" ir „Britanikos" viešbučius valdančioms bendrovėms buvo taikomas 0,7 proc. dydžio valstybinės žemės nuomos mokestis (atitinkamai 20,7 tūkst. Lt ir 13,1 tūkst. Lt per metus). Po Kauno miesto tarybos sprendimo taikyti maksimalų 4 proc. dydžio tarifą valstybinės žemės nuomos mokestis minėtų pastatų savininkams išaugo atitinkamai iki 118,5 tūkst. Lt ir 74,8 tūkst. Lt per metus.
