Beveik prieš dešimtmetį ūkininkauti taujėniškiai pradėjo vieno hektaro plote. Dabar jų dirbamos žemės plotas padidėjo iki 300 hektarų. Beveik visa žemė apsėta grūdinėmis kultūromis.
E. Galvonienė sako, kad duoną, pyragą, ragaišį kepti iš pačių išaugintų grūdų pradėjo savo stalui. Tešlą minko iš ekologiškos produkcijos, į ją deda tik tuos produktus, kurie nurodyti senoviniuose receptuose. Vieną kitą sykį daugiau duonelės iškepę ir į muges nugabeno.
Tolimesnį E. ir S. Galvonų kepamos produkcijos likimą nusprendė patys pirkėjai – mugėse naminę duoną bei pyragus, šakočius graibstyte išgraibstydavo. Užsakymų šeima gauna ir namuose. Tik skundžiasi, kad visų išpildyti negali. Nemažas ūkis – ir kiti darbai rankų reikalauja.
Be to, masiškai namų sąlygomis duonos neprikepsi. Mat per dieną gali tik keturis kepalus po 5 kilogramus iškepti – tiek duonkepėje telpa. Kūrenti kelis kartus per dieną krosnies negali – kokliai nuo kaitros trūkti gali.
Mažesnėms mugėms ruoštis pradeda prieš keletą dienų. Didžiausi pasiruošimo darbai – Kaziuko mugei. Tuomet naminės duonos kvapas gal pusantros savaitės jų kieme tvyro.
Prieš ketverius metus E. ir S. Galvonų produkcijai suteiktas kulinarinio paveldo sertifikatas. Šiemet parengė projektą gauti tautinio paveldo pažymėjimą.
Ne tik rašė – virė, kepė, į Vilnių, į Žemės ūkio ministeriją vežė. O ten 18 asmenų komisija taujėniškių skanumynus ragavo ir vertino. Kadangi beveik visų gaminių gamybos procesas – rankų darbas, gavo tautinio paveldo A lygio sertifikatą.
Sertifikatas ūkininkams buvo įteiktas Žemės ūkio ministerijoje surengtoje konferencijoje. Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus padėkos raštu už viltingą pradžią siekiant meistriškumo apdovanotas ir ūkininkų 13-metis sūnus Rokas Galvonas.
E. Galvonienė sako, kad Rokas – nuolatinis jų pagalbininkas mugėse. Atskleidė ji ir artimiausius sūnaus planus – knygoje radęs gilių kavos receptą, dabar giles renka, džiovina, mala. Matyt, artimiausioje mugėje ar kaimo bendruomenės renginyje šis gėrimas garuos ant vaišių stalo.