Šiemet naujai renovuotoje Turgelių bažnyčioje susirinko ne vien tik šios parapijos gyventojai, bet ir tikintieji iš aplinkinių vietovių. Garbingų svečių vietas užėmė Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski, LR Seimo narys Leonard Talmont, Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Andžej Andruškevič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič, administracijos direktoriaus pavaduotojas Josif Rybak, Vilniaus rajono merės pavaduotojas Jan Sinicki, Turgelių seniūnas Voicech Jurgelevič, svečiai iš Lenkijos.
Susirinkusius pasveikino parapijos klebonas Jan Mackevič, iškilmingas pamaldas celebravo kunigas prelatas Vaclav Volodkovič. Po šventinės procesijos bei palaiminimo buvo pašventinti Turgelių kaimo herbas ir vėliava.
Vėliau šventės dalyviai patraukė link mokyklos aikštelės, kur vyko kita iškilmių dalis.
Tradiciškai rajono meras Zdzislav Palevič bei Turgelių seniūnas Voicech Jurgelevič pasveikino visus laikydami rankose duonos kepalėlius, kurių riekutes išdalino susirinkusiems.
- Sveikinu visus susirinkusius į tradicinę šventę, kuri šiemet Turgelių bendruomenei yra istoriškai svarbi, nes sulaukė savo Herbo ir vėliavos, - kiekvienos visuomenės pasididžiavimo. Turgelių miestelio simbolis liudija apie turtingą ir garsią šios žemės istoriją,– sakė Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič.
Turgelių simbolika neišvengiamai susijusi su garsiąja Pavlovo Respublika, gyvavusia XVIII amžiuje, žymia visoje Europoje, užėmusia 3000 ha pločio, turėjusia savo konstituciją, herbą, pinigus ir parlamentą. Turgelių herbe pavaizduota lūžusi kolona, apjuosta vynuogėmis. Idėjos šaltinis – dailininko Xavier Francois Fabre tapytas paveikslas, kuriame pavaizduotas Povilas Ksaveras Bžostovskis, sielvartaujantis prie lūžusios kolonos – Pavlovo griuvėsių. Kolonos heraldikoje simbolizuoja teisingumą, geranoriškumą, išmintį ir triumfą. Vynuogės krikščionių simbolikoje reiškia atgimimą, vaisingumą, gyvybę. Sidabrinė spalva – herbo fonas – simbolizuoja pro Turgelių apylinkes tekantį Merkį. Herbo autorius Juozas Galkus.
Sveikinimo žodžius susirinkusiems tarė Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemar Tomaševski.
- Turgelių žemė yra ryškus krikščioniškų tradicijų pavyzdys. Kunigas Pavelas Bžostovskis įkūrė čia savo valstybę, tuomet visoje Europoje neturėjusią analogijų. Pernai atšventėme 500-ąsias parapijos metines, ši žemė užaugino daug įžymių žmonių. Nesunku prisiminti kunigą prelatą Juzefą Obrembskį, tapytoją Anną Krepštul. Grįždamas prie šiandienos iškilmių, linkiu visiems Šv. Mergelės palaiminimo bei kad duonos kasdienės niekam netrūktų ant stalo, - kalbėjo europarlamentaras Vlademar Tomaševski.
Po sveikinimų scenoje pasirodė folklorinis ansamblis „Turgelianka“, Turgelių P.K. Bžostovskio vidurinės mokyklos mokiniai, Šalčininkų S. Moniuškos menų mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, šokių ansamblis „Rozpalka“ iš Lenkijos, taip pat ansambliai „Ranica“ bei „Priniamoncy“ iš Baltarusijos.
Aikštėje susirinkusiųjų laukė išsirikiavę prekystaliai su gardumynais, pagamintais vietinių šeimininkių. Kaip visada jos pademonstravo kulinarinį išradingumą bei meistriškumą. Tai blynai, sūris, žagarėliai ir daugelis kitų patiekalų, į kuriuos vien pasižiūrėjus, tįso seilės. Daugelis jų pagaminti pagal senovinius receptus, perduodamus iš kartos į kartą.
Pagarba praeičiai pasireiškia labai įvairiom formom – pradedant herbu ir baigiant močiučių receptais. O ten, kur prisimenama istorija, kuriama gražesnė ateitis.
Irena Kolosovska
