43 proc. tyrime dalyvavusių studentų teigė, kad praktikų metu išleidžia daugiau lėšų nei studijų metu. 26 proc. apklaustų studentų nurodė, kad jų išlaidos praktikų metų išaugo daugiau nei 250 Lt (72 eurų). 45 proc. apklaustų studentų nurodė, kad išlaidos praktikos ir studijų metu skyrėsi nežymiai.
„Lietuvoje kol kas nėra tradicijos studentams mokėti už darbą atliekamą praktikų metu, tą parodė ir atliktas tyrimas: 89 proc. apklaustųjų nurodė, kad finansinio atlygio už darbą praktikos metu negavo. Dėl to susiduriame su paradoksu, kai išvykti praktikuotis į Italiją su ERASMUS+ programa dėl suteikiamos paramos yra pigiau nei tarkime studijuojant Kaune praktikuotis Vilniuje", – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
„Socialinės ir apsaugos ministerijos pateiktame Jaunimo garantijų iniciatyvos plane numatyta skirti 95 milijonus eurų jaunimo nedarbo problemos sprendimui. Didžioji šių pinigų dalis (85 mln. eurų) skirta niekur nedirbantiems ir nestudijuojantiems jaunuoliams ir vos į 10 mln. gali pretenduoti besimokantys ar dirbantys jaunuoliai , iš jų apie 5 mln. nukreipti tiesiogiai į studentus", – aiškina P. Baltokas. Studentų atstovo teigimu, vienas pagrindinių Jaunimo garantijos iniciatyvos tikslų turėtų būti ne tik surasti nedirbančiam ir nesimokančiam stažuotę, darbą, perkvalifikuoti asmenį ar grąžinti jį atgal į mokslus, bet, kad tokių jaunuolių neliktų.
„Manome, kad sukurta valstybinė praktikų sistema galėtų padėti ilgalaikėje perspektyvoje spręsti jaunimo nedarbo problemą, o ne trumpam užgesinti gaisrą. Dalis studentų po praktikos gauna realią darbo vietą, kiti turi nors ir minimalią, bet realią darbo patirti ir jiems kur kas lengviau integruotis į darbo rinką", – kalbėdamas apie vieną iš būdų spręsti jaunimo nedarbo problemą sako Paulius Baltokas.
Studentų atstovai pabrėžė, kad papildomas finansavimas praktikoms taip pat padėtų spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą. Atlikto tyrimo duomenimis, 84 proc. studentų atliko praktiką savivaldybėje, iš kurios yra kilę ir/ar kurioje studijuoja. Taip pat studentai teigė, kad finansinės sąlygos daro žymią įtaką renkantis praktikos vietą.
„4 iš 5 studentų atlieka praktiką savo studijų ar kilmės mieste, tai reiškia, kad didžioji dalis būsimų specialistų pirmąjį karjeros žingsnį žengia regiono centre. Manome, kad papildomas finansavimas praktikoms leistų studentams į savo galimybes pažvelgti plačiau, galbūt rinktis regione esančią praktikos vietą, tai padidintų tikimybę, kad po studijų absolventas ten užims ir darbo vietą", – sako LSS prezidentas.
Anot studentų, miestuose praktikos vietą gauti sudėtinga, kadangi studentų norinčių praktikuotis itin daug, o vietų mažai. Tai veda prie problemos, kad kai praktikantai įmonei ar institucijai tampa našta, o praktika atliekama fiktyviai. O štai regionuose įsikūrusiuose verslo subjektuose praktiką atlieka itin mažas studentų skaičius, nors galimybė suteikti kokybišką praktikos vietą yra.
Atliekant tyrimą apklausti 832 Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro, magistro, doktorantūros ir vientisųjų studijų studentai. Tyrime buvo naudotas proporcinis atrankos metodas, taikant aukštosios mokyklos, studijų pakopos, kurso ir lyties kvotas.
