Uk­mer­gės bu­tų ūkio di­rek­to­rius Jo­nas Rin­ke­vi­čius pri­pa­žįs­ta – be­glo­bių gy­vū­nų ka­ran­ti­na­vi­mo pa­slau­ga jų įmo­nei – vi­siš­kai nau­ja veik­los sri­tis. Daug ko ten­ka mo­ky­tis, daug nau­ja su­ži­no­ti.

Šiems dar­bams at­lik­ti bus pa­sam­dy­ti trys dar­bi­nin­kai. Jie prireikus tu­rės pa­gau­ti be­glo­bį gy­vū­ną, nu­ga­ben­ti į prie­glau­dą Krikš­tė­nuo­se, ati­tin­ka­mą lai­ką juo rū­pin­tis.

Gau­dy­mui bus nau­do­ja­mos spe­cia­lios kil­pos ir tin­klas, ve­ži­mui – spe­cia­liai tik šiems po­rei­kiams pri­tai­ky­tas au­to­mo­bi­lis.

Gy­vū­nų lai­ky­mui iš pri­va­ti­nin­kų iš­nuo­mo­tos la­bai pui­kiai įreng­tos pa­tal­pos Krikš­tė­nuo­se. UAB „Šu­nų kai­mas“ čia bu­vo įkū­ręs gy­vū­nų vieš­bu­tį. Pa­si­tu­rin­tys lie­tu­viai į jį at­vež­da­vo sa­vo au­gin­ti­nius lai­ki­nai glo­bai. Ta­čiau pa­na­šu, kad veik­la nepa­si­tvir­ti­no, tad vieš­bu­tis bu­vo už­da­ry­tas.

Pa­sak J. Rin­ke­vi­čiaus, bu­vu­sios fer­mos pa­tal­pos la­bai šiuo­lai­kiš­kai su­re­mon­tuo­tos, ap­šil­tin­tos, jo­se yra ap­tva­rai. Iš­skir­ti­nes są­ly­gas api­bū­di­na tai, kad gy­vū­nams lai­ky­ti skir­ti ap­tva­rai – šil­do­mo­mis grin­di­mis...

Tie­sa, pa­gal nu­ma­ty­tą tvar­ką šu­nys ir ka­tės prie­glau­do­je ga­lės gy­ven­ti tik 14 die­nų. Jei per tą lai­ką ne­at­si­ras nau­jas šei­mi­nin­kas, gy­vū­ną teks nu­ma­rin­ti. Šią pro­ce­dū­rą at­liks ve­te­ri­na­rai, su ku­riais bus pa­si­ra­šy­ta part­ne­rys­tės su­tar­tis. J. Rin­ke­vi­čius ti­ki­si, kad dvie­jų sa­vai­čių ter­mi­no ne­bus lai­ko­ma­si la­bai skru­pu­lin­gai – gal gy­vū­ną ir il­giau pa­vyks iš­lai­ky­ti...

Vie­nu me­tu prie­glau­do­je bus ga­li­ma pri­glaus­ti iki 20 šu­nų ir ka­čių. Jo­kie ki­to­kie na­mi­niai gy­vū­nai čia ne­bus pri­ima­mi.

Pa­gal nu­ma­ty­tą su­tar­tį į prie­glau­dą gy­vū­nai ga­lės pa­tek­ti skir­tin­gais ke­liais. Juos čia pa­lik­ti tu­rės tei­sę to­kį spren­di­mą pri­ėmę uk­mer­giš­kiai. Val­ka­tau­jan­tį gy­vū­ną, ga­vus to­kį skun­dą, teks pa­gau­ti ir at­vež­ti pa­tiems pa­slau­gos tei­kė­jams.

Iš po­kal­bių su to­kią veik­lą vyk­dan­čiais ko­le­go­mis ki­tuo­se mies­tuo­se aiš­ku, kad pa­gau­ti šu­nį ar ka­tę nė­ra la­bai pa­pras­ta. Pa­ne­vė­žie­čiai pa­sa­ko­jo kar­tą vie­ną šu­nį ne­sėk­min­gai gau­dę be­veik pus­me­tį.

Bu­tų ūkio di­rek­to­rius, ner­da­mas į ne­pa­tir­tus veik­los ba­rus, ti­ki­si, kad pa­vyks už­megz­ti kon­tak­tus su vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, ku­rios pa­dės pri­glaus­tiems be­glo­biams ras­ti nau­jus na­mus.

Kad taip ga­li pa­si­sek­ti jau­niems gy­vū­nė­liams – ne­abe­jo­ti­na, ta­čiau se­nus, pa­lie­gu­sius vis dėlto teks mig­dy­ti.

Kū­ne­lių lai­do­ti ne­lei­džia­ma, tad jie bus de­da­mi į šal­dy­mo ka­me­rą. Pa­gal veik­los su­tar­tį juos iš­si­veš uti­li­za­vi­mu už­si­i­man­čios įmo­nės.

Į šal­dik­lius teks dė­ti ir mies­te su­ras­tas gai­še­nas – tai nuo šiol taip pat Bu­tų ūkio pa­rei­ga.

Ko la­biau­siai bai­mi­na­si at­sa­ko­my­bę už vi­siš­kai nau­ją veik­lą pri­si­i­man­tis di­rek­to­rius? J. Rin­ke­vi­čius pri­pa­žįs­ta, kad la­biau­siai ne­ri­mau­ja dėl be­si­kei­čian­čių po­li­ti­nių vė­jų – ar da­bar­ti­niams ra­jo­no va­do­vams ­ėmus kar­di­na­liai spręs­ti be­glo­bių pro­ble­mą, vė­liau ne­bus nu­tar­ta į ją nu­mo­ti ran­ka.

Ir pats big­lių veis­lės šu­nį lai­kan­tis pa­šne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad reik­tų la­bai smar­kiai griež­tin­ti na­mi­nių gy­vū­nų šei­mi­nin­kų at­sa­ko­my­bę, šu­nis ir ka­tes griež­tai žen­klin­ti. Ta­da be­glo­bių ar­mi­ja ne­di­dės.

Be­glo­bių gy­vū­nų pro­ble­ma Uk­mer­gė­je iki šiol dar nie­kad ne­bu­vo do­rai spren­džia­ma. Ku­rį lai­ką šu­nis nai­ki­no me­džio­to­jai. Ta­čiau po to, kai vie­šai nu­skam­bė­jo is­to­ri­jos apie ne­žmo­niš­ką ke­tur­ko­jų nai­ki­ni­mą ir pa­si­bai­sė­ti­ną kū­nų uti­li­za­vi­mą, ra­jo­no val­džia su­sku­bo spręs­ti šį opų ir bran­gų klau­si­mą.

Mū­sų ra­jo­no biu­dže­te Be­glo­bių šu­nų ir ka­čių kon­tro­lės pro­gra­mai šiems me­tams nu­ma­ty­ta 50 000 li­tų. Ta­čiau jau da­bar aiš­ku, jog ši veik­la kai­nuos ge­ro­kai dau­giau.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

www.ukzinios.lt