Ukmergės butų ūkio direktorius Jonas Rinkevičius pripažįsta – beglobių gyvūnų karantinavimo paslauga jų įmonei – visiškai nauja veiklos sritis. Daug ko tenka mokytis, daug nauja sužinoti.
Šiems darbams atlikti bus pasamdyti trys darbininkai. Jie prireikus turės pagauti beglobį gyvūną, nugabenti į prieglaudą Krikštėnuose, atitinkamą laiką juo rūpintis.
Gaudymui bus naudojamos specialios kilpos ir tinklas, vežimui – specialiai tik šiems poreikiams pritaikytas automobilis.
Gyvūnų laikymui iš privatininkų išnuomotos labai puikiai įrengtos patalpos Krikštėnuose. UAB „Šunų kaimas“ čia buvo įkūręs gyvūnų viešbutį. Pasiturintys lietuviai į jį atveždavo savo augintinius laikinai globai. Tačiau panašu, kad veikla nepasitvirtino, tad viešbutis buvo uždarytas.
Pasak J. Rinkevičiaus, buvusios fermos patalpos labai šiuolaikiškai suremontuotos, apšiltintos, jose yra aptvarai. Išskirtines sąlygas apibūdina tai, kad gyvūnams laikyti skirti aptvarai – šildomomis grindimis...
Tiesa, pagal numatytą tvarką šunys ir katės prieglaudoje galės gyventi tik 14 dienų. Jei per tą laiką neatsiras naujas šeimininkas, gyvūną teks numarinti. Šią procedūrą atliks veterinarai, su kuriais bus pasirašyta partnerystės sutartis. J. Rinkevičius tikisi, kad dviejų savaičių termino nebus laikomasi labai skrupulingai – gal gyvūną ir ilgiau pavyks išlaikyti...
Vienu metu prieglaudoje bus galima priglausti iki 20 šunų ir kačių. Jokie kitokie naminiai gyvūnai čia nebus priimami.
Pagal numatytą sutartį į prieglaudą gyvūnai galės patekti skirtingais keliais. Juos čia palikti turės teisę tokį sprendimą priėmę ukmergiškiai. Valkataujantį gyvūną, gavus tokį skundą, teks pagauti ir atvežti patiems paslaugos teikėjams.
Iš pokalbių su tokią veiklą vykdančiais kolegomis kituose miestuose aišku, kad pagauti šunį ar katę nėra labai paprasta. Panevėžiečiai pasakojo kartą vieną šunį nesėkmingai gaudę beveik pusmetį.
Butų ūkio direktorius, nerdamas į nepatirtus veiklos barus, tikisi, kad pavyks užmegzti kontaktus su visuomeninėmis organizacijomis, kurios padės priglaustiems beglobiams rasti naujus namus.
Kad taip gali pasisekti jauniems gyvūnėliams – neabejotina, tačiau senus, paliegusius vis dėlto teks migdyti.
Kūnelių laidoti neleidžiama, tad jie bus dedami į šaldymo kamerą. Pagal veiklos sutartį juos išsiveš utilizavimu užsiimančios įmonės.
Į šaldiklius teks dėti ir mieste surastas gaišenas – tai nuo šiol taip pat Butų ūkio pareiga.
Ko labiausiai baiminasi atsakomybę už visiškai naują veiklą prisiimantis direktorius? J. Rinkevičius pripažįsta, kad labiausiai nerimauja dėl besikeičiančių politinių vėjų – ar dabartiniams rajono vadovams ėmus kardinaliai spręsti beglobių problemą, vėliau nebus nutarta į ją numoti ranka.
Ir pats biglių veislės šunį laikantis pašnekovas įsitikinęs, kad reiktų labai smarkiai griežtinti naminių gyvūnų šeimininkų atsakomybę, šunis ir kates griežtai ženklinti. Tada beglobių armija nedidės.
Beglobių gyvūnų problema Ukmergėje iki šiol dar niekad nebuvo dorai sprendžiama. Kurį laiką šunis naikino medžiotojai. Tačiau po to, kai viešai nuskambėjo istorijos apie nežmonišką keturkojų naikinimą ir pasibaisėtiną kūnų utilizavimą, rajono valdžia suskubo spręsti šį opų ir brangų klausimą.
Mūsų rajono biudžete Beglobių šunų ir kačių kontrolės programai šiems metams numatyta 50 000 litų. Tačiau jau dabar aišku, jog ši veikla kainuos gerokai daugiau.
Vilma NEMUNAITIENĖ