Bendruomenės už skiriamas lėšas numatę skatinti jaunimo užimtumą, tvarkyti bendruomenių namus, parkus, įrengti sporto ir vaikų žaidimo aikštelių.
Lėšų bendruomenėms atsirado, kai po pajamų deklaravimo paaiškėjo, jog šimtai tūkstančių gyventojų niekam neskiria 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Šiuos pinigus iš biudžeto nutarta skirti savivaldybėms atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų skaičių jose.
„Jeigu mokesčių mokėtojai nepasinaudoja tokia galimybe (skirti 2 proc. pajamų mokesčio), tai natūralu, kad ta bendruomenė, kur pilietis gyvena, ir turėtų spręsti, kaip panaudoti lėšas ir gerinti gyvenamąją aplinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
„Mes manome, kad darysime geriausią investiciją bendruomeniškumui per jaunimą, jaunimo stovyklas“, – teigia Birštono savivaldybės vicemeras Juozas Aleksandravičius.
Pinigus gavę iš savivaldybių bendruomenės pačios spręs, kam juos panaudoti.
„Šeši tūkstančiai litų bus skiriami Karnėnų bendruomenei, kuri neturi susirinkimo vietos, bendruomenės namų, nori pasidaryti tokią kaip poilsiavietę, kur galėtų žmonės rinktis, švęsti šventes. Dalis lėšų bus skiriama mūsų Užusalių kaimo bibliotekos smulkiam remontui, nes tai vienintelis kultūros židinys“, – planus pasakoja Jonavos rajono Užusalių seniūnė Vijolė Šadauskienė.
„Bendruomenių turime 53, turime 75 seniūnaičius, susidarėme tarybas ir turim proporcijas, kaip dalinsim tuos pinigus. 50 proc. pagal gyventojų skaičių ir 50 proc. visoms seniūnijoms vienodai, pas mus yra 11 seniūnijų. Tai išeina nuo 8 tūkst. vienai seniūnijai iki 36 tūkst. didžiausiai“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas.
Daugiausiai pinigų gavo Vilniaus miesto savivaldybė – beveik 2 mln litų, Kaunas perpus mažiau, mažiausiai – Neringos ir Birštono savivaldybės.
Rūta Lankininkaitė
LTV „Šiandien“
