pirmą kartą atlikta nacionalinė rinkimų studija, kurią atliko Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) mokslininkai.
Ketvirtadienį per tyrimo pristatymą VU Filosofijos fakulteto docentė dr. Rūta Žiliukaitė išskyrė, kad rinkiminėse studijose galima išskirti du aspektus: kas ateina balsuoti ir kas - ne, ir, jei vis dėlto ateinama, kokiais kriterijais remiantis balsuojama. Pasak mokslininkės, Lietuvos rinkėjų aktyvumas nedidelis - balsuoja tik pusę rinkimų teisę turinčių žmonių. Penki iš dešimties žmonių tai motyvuoja teigdami, esą nusivylę politinėmis partijomis ir netikį, kad įmanomas koks nors pokytis valdžioje. Tačiau kalbėdama apie dalyvaujančius rinkimuose mokslininkė kaip svarbų veiksnį išskyrė paramą politinėms partijos.
„Į rinkimus dažniausiai ateina žmonės, kurie turi tam tikrą partinę tapatybę, jaučiasi artimi, prieraišūs tam tikroms politinėms partijoms, tie, kurie iš tiesų mano, kad yra skirtumas, kas valdys šalį", - sakė R. Žiliukaitė.
Anot jos, svarbus veiksnys yra įprotis balsuoti- dalyvavimas kiekvienuose rinkimuose didina tikimybę, kad žmogus ir vėliau ateis į rinkimus. Svarbi yra socialinės aplinkos įtaka.
„Žmonės, kurie iš tiesų priklauso politiškai angažuotųjų grupei arba socialiniams tinklams, kuriuose vyksta pokalbiai apie politiką, kurių šeimos nariai ar artimi draugai, bičiuliai, kolegos turi tam tikras politines nuostatas, preferencijas, daug dažniau ateina balsuoti nei asmenys, nieko negalintys pasakyti apie savo artimų žmonių politines pažiūras, kurie savo aplinkoje neturi pažįstamų, remiančių vieną ar kitą politinę partiją", - pastebėjo VU Filosofijos fakulteto docentė ir pridūrė, esą rinkimuose svarbus ir išsimokslinimo faktorius, nes aktyviau balsuoja būtent labiau išsimokslinę žmonės.
Savo ruožtu VU TSPMI dėstytoja Jūratė Kavaliauskaitė atkreipė dėmesį, kad įprasta manyti, jog Lietuvos gyventojai balsuoja ne už partijas, bet už asmenis. Tačiau, anot tyrėjos, į konkrečius kandidatus nukreiptos politinės simpatijos ir antipatijos nėra iracionalios, spontaniškos ir visiškai nepagrįstos, jos atliepia rinkėjų politines pažiūras bei bendrą kandidato asmenybės vertinimą - ne tik charizmą, bet ir charakterį, būdo bruožus, moralines nuostatas.
Kalbėdama apie rinkimų kampaniją, kita mokslininkė - dr. Laima Nevinskaitė - pabrėžė, kad analizė parodė tai, kas jau seniai buvo pastebėta užsienio šalyse - rinkimų kampanija gali tik nedidelę rinkėjų dalį pastūmėti pakeisti nuomonę, o didžiausia dalis rinkėjų dar prieš prasidedant kampanijai yra apsisprendę už ką balsuoti.
„Tačiau kampanija svarbi įtvirtinant turimą nuomonę ir savo balsavimo sprendimą", - nurodė ji.
Tyrimo vadovės profesorės dr. Ainės Ramonaitės teigimu, užtenka apie žmogų žinoti tris dalykus - amžių, gyvenamąją vietą ir ką jis galvoja apie sovietmetį - ir jau galima gana tiksliai nuspėti, už ką jis balsuos rinkimuose. Tačiau, pasak jos, geriausiai Lietuvoje veikia taisyklė „pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu".
„Žmonės linkę balsuoti taip, kaip balsuoja jų artimiausia socialinė aplinka. Lengviausia atpažinti Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkėjus - jie skiriasi nuo kitų gana aiškiomis charakteristikomis ir aiškiai artikuliuotomis pažiūromis, o sunkiausia - „Tvarkos ir teisingumo" ir "Liberalų sąjūdžio", - teigė A. Ramonaitė.
Tuo tarpu TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis išskyrė savivaldos rinkimų aspektą. Pasak mokslininko, nors savivaldos rinkimai dažnai pristatomi kaip visiškai kitokios specifikos nei Seimo rinkimai, egzistuoja didelis persidengimas tarp partijų elektorato abiejuose rinkimuose. Anot M. Jastramskio, rinkėjams, balsuojant savivaldoje, svarbiau yra vietiniai lyderiai nei nacionaliniai partijos lyderiai.
„Tiesioginiai mero rinkimai gali paskatinti skirtumus tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų ir tapti save išpildančia pranašyste. Savivaldos rinkimai iš tiesų pradės smarkiai skirtis. Lietuvos rinkėjai tampa racionalesni: ekonomika daro įtaką, kaip balsuojama tiek Seime, tiek savivaldybėje, todėl svarbu ne tik kas valdo, bet ir kaip valdo", - tikino M. Jastramskis.
