Šeimininko neturintį pastatą, esantį greta savo fermos, „Atžalyno“ bendrovė iš valstybės įsigijo prieš pusantrų metų. Nugriovę jį žemdirbiai nori pastatyti pašarų ruošimo sandėlį, tačiau negauna leidimo iš Alytaus savivaldybės architekto.
„Gavom atsakymą, kad reikia rengti detalųjį planą. Jo rengimas – 6–8 mėnesiai. Sumokėtumėme 7 ar daugiau tūkstančius litų. Nuo žemės dokumentų padavimo iki statybos leidimo užtruktų trejus metus, tai ar sveikas žmogus gali Lietuvoje taip daryti verslą?“ – klausia Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas.
„Tai vienu atveju nereikėtų rengti detaliojo plano, kitu atveju – reikėtų. Tame sklype pagal šias rekomendacijas yra siūlomas paprastesnis variantas – įteisinti pamatus, tada nereikėtų detalaus plano“, – tvirtina Alytaus rajono savivaldybės Architekto tarnybos vedėjas Linas Simanaitis.
Tačiau įteisinti sudegusios daržinės pamatus užtruktų ne vieną mėnesį ir kainuotų kelis tūkstančius litų.
Anot bendrovių asociacijos, su panašiomis kliūtimis susiduria ir kitų rajonų žemdirbiai, norintys sutvarkyti apleistus šeimininkų neturinčius pastatus.
„Paprašiau parašydamas raštą Vyriausybei, Premjerui, kad vienaip ar kitaip reikia padaryti šitokių architektų, ar statybos inspektorių atestaciją“, – sako Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Pasak Aplinkos ministerijos, pernai, pataisius įstatymus, supaprastinti Teritorijų planavimo reikalavimai ir į tai savivaldybės turėtų atsižvelgti.
„Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos tokios: jei apie statinį yra suformuotas sklypas, detaliųjų planų rengti nereikia. Savivaldybės turėtų suprasti tą situaciją, kad sąlygas sudarytų kiek galima lengvesnes“, – teigia Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Net keturi penktadaliai iš daugiau nei dešimties tūkstančių apleistų pastatų riogso kaimuose. Manoma, kad dar antra tiek statinių gali būti nesuskaičiuota.
Salomėja Pranaitienė, Rūta Lankininkaitė
LTV „Panorama“
