Antradienį, sausio 13-ąją, kaip praneša Kauno miesto savivaldybė, atminimo renginiai vyks visą dieną. Jie prasidės miesto ugdymo įstaigose, kur rengiama pilietinė akcija "Atmintis gyva, nes liudija".

Šv. Mišios už žuvusius Laisvės gynėjus bus aukojamos Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Tuoj po jų Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų meno kolektyvai čia surengs koncertą "Vardan Lietuvos" (dalyvaus mergaičių choras "Lyra", vaikinų ansamblis, šiuolaikinių šokių studija "Vėtra", Renginių organizatorių studija).

Vidurdienį Karo muziejaus sodelyje numatytas tradicinis gėlių padėjimas prie Nežinomojo kareivio kapo ir Laisvės paminklo. Paskui minėjimo dalyviai vyks į Petrašiūnų bei Romainių kapines pagerbti žuvusių Laisvės gynėjų - Tito Masiulio ir Juozo Vaidoto - atminimą. Savivaldybės parūpinti autobusai kauniečių lauks prie muziejaus, K. Donelaičio gatvėje.

1991-ųjų sausio 13-ąją Vilniuje žuvusių Kauno technologijos universiteto (buv. Kauno politechnikos instituto) auklėtinių pagerbimas antradienio popietę vyks prie atminimo lentos KTU Elektronikos rūmuose, prie kurių pastatytas koplytstulpis. Jis primena, kad Sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto žuvo du KTU Radioelektronikos (dabar - Elektros ir elektronikos) fakulteto studentai Virginijus Druskis ir Rimantas Juknevičius. Siekiant pagerbti visus dėl Laisvės netekusius gyvybės bei prisiminti beveik prieš ketvirtį amžiaus vykusį taikų pasipriešinimą sovietų armijai, KTU rūmuose skambės patriotinės dainos, renginio dalyviai dalinsis prisiminimais bei mintimis apie 1991 m. sausio įvykius.

Sausio 13-ąją į Atminimo renginį kauniečius sukvies ir Kauno IX forto muziejus.

Masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto, Parlamento pastatus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus bei perimti jų kontrolę įvyko 1991 metų sausio 13-ąją. Prieš beginklius Lietuvos žmones tuomet buvo pasiųsta specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė.

Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai jau atsisakė.

Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti Lietuvos parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti, ir gana greitai sovietų armijai teko pasitraukti iš laikinai užimtų objektų.