„Tarnyba, kuri turi didžiausią gyventojų pasitikėjimą, jį įgijo ne atsitiktinai, o geru darbu. Pasitikėjimą išlaikyti nelengva. Žmonės vertina visą gelbėjimo sistemą šalyje – nuo ugniagesio, kuris atvyksta gesinti gaisro, iki vadovo. Svarbiausias tikslas, kad ši sistema veiktų sklandžiai ir keltų gyventojų pasitikėjimą. Šios dvi grandys – valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir savivaldybių ugniagesiai yra skirtingose pozicijose. Savivaldybėse daugiau problemų, padėtis nėra normali ir ji tęstis negali. Todėl ir atsirado įstatymo pataisos, kurios įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Įstatymai priimti, dabar juos reikia įgyvendinti. Kaip mes tai padarysime? Ar pavyks sukurti normalią dviejų lygių sistemą? Tikslas – per 2015 m. pasirengti taip, kad būtų maksimaliai išnaudotos biudžeto lėšos, išsaugoti darbiniai interesai, savanorių pagrindu būtų sukurta nauja sistema," – kalbėjo ministras S. Skvernelis.
Ministras S. Skvernelis taip pat pažymėjo, jog labai svarbu užtikrinti, kad perėjimas būtų efektyvus ir nenukentėtų paslauga gyventojams: „Reikia ieškoti racionalių sprendimo būdų. Tai vienas iš dviejų strateginių tikslų – efektyvus savanoriškos ugniagesių veiklos sukūrimas ir Bendrojo pagalbos centro problemų išsprendimas. Aš domėsiuosi šio proceso eiga ir problemomis. Esu pasirengęs konstruktyviai jas spręsti ir išnaudoti politines galimybes ir svertus. Taigi visus kviečiu konstruktyviam darbui."
Departamento direktorius Remigijus Baniulis padėkojo ministrui už padrąsinimą kuriant savanoriją Lietuvoje. „Seimas žengė didelį žingsnį savanorijos įteisinimo link. Mes visi kartu turėsime siekti bendro tikslo ir rezultato. Šiandien šalyje yra 277 savivaldybių ugniagesių komandos, eksploatuojamos 428 automobilinės cisternos. Ar kas nors esate patenkintas jų finansavimu? Matau, kad nėra nė vieno," – konstatavo departamento vadovas.
Nors, pasak direktoriaus R. Baniulio, nuo 2006 m. finansavimas savivaldybių ugniagesių komandoms padidėjo beveik dvigubai, komandos to nepajuto, nes beveik visos lėšos – 95 proc. išleidžiamos atlyginimams. „Tikiuosi, kad tokią padėtį pakeis savanorių ugniagesių veiklos įteisinimas. Lėšas, kurios buvo skiriamos darbuotojams apmokėti už darbą, dabar bus galima skirti įrangos ir technikos atnaujinimui. Mūsų laukia tikrai dideli iššūkiai. Nusistovėjusį darbą sudrumsčia galimybė pereiti prie savanorijos. Įstatymo pataisa suteikia jums galimybę tapti savanorių „operatoriais". Šiandien Lietuvoje yra 500 savanorių. Jeigu nebūtų priimtos įstatymo pataisos, susidarytų priešprieša. Dabar jūs įgaunate teisę organizuoti jų veiklą. Pinigų valstybė neturi, gaisrinės technikos amžiaus vidurkis – apie 30 metų, tad verta pamąstyti, kaip jūsų darbą padaryti racionalesnį ir efektyvesnį. Mes turime veikti kaip partneriai. Mes suteiksime visapusišką pagalbą, jeigu eisime viena kryptimi. Jeigu per 2015-2016 m. rimtai padirbėsime, daug klausimų galėsime išspręsti neskausmingai ir pasiekti geresnių rezultatų. Kito kelio šiandien aš nematau, nes valstybė neturi tiek pinigų, kad galėtų drastiškai pakeisti situaciją," – teigė jis.
Kaip bus įgyvendinamos įstatymo pataisos ir organizuojama savanorių ugniagesių veikla, kalbėjo departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vygandas Kurkulis. Jis pažymėjo, jog savanorių veikla jau įteisinta Latvijoje ir Estijoje, netgi Baltarusijoje yra savanorių, o geriausiai ši sistema veikia Lenkijoje. „Jeigu Lenkijos parlamente savanoriai ugniagesiai susivienytų į vieną frakciją, jie sudarytų daugumą jame", - sakė V. Kurkulis.
V. Kurkulis paaiškino susirinkusiems, jog savanoriai ugniagesiai bus dviejų lygių – dalyvaujantys gaisrų gesinime ir dalyvaujantys šviečiamojoje profilaktinėje veikloje. Savanoriais, dalyvaujančiais gaisrų gesinime, galės tapti 18-65 m. piliečiai, jie turės atitikti tam tikrus sveikatos ir bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus. Taip pat turės būti numatytas savanorių mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, mokymo programos, pinigų kontrolės mechanizmas, tipinių funkcijų vykdymo tvarka, patvirtintas savanorių pažymėjimas ir ženklas bei apmokėjimas už laiką, praleistą mokymosi metu ir darbą incidentuose. Su savanoriais ugniagesiais bus sudaromos savanoriškos veiklos sutartys.
Norint tapti savanoriu ugniagesiu, dalyvaujančiu gesinant gaisrus, reikės pateikti prašymą savivaldybės ugniagesių tarnybai, pasitikrinti sveikatą ir bendrąjį fizinį pasirengimą, tada bus rengiami mokymai, reikės išlaikyti egzaminą ir jam bus suteikta teisė tapti savanoriu ugniagesiu. Sutartis savanoriškai veiklai bus pasirašoma 4 metams. Po 4 metų ją bus galima pratęsti.
Savanoriais ugniagesiais prevencinei veiklai galės tapti asmenys nuo 14 metų. „Apie 40 proc. Lietuvos žmonių yra dalyvavę savanoriškoje veikloje, ypač jaunimas, - sakė V. Kurkulis. - Taigi gaisrų prevencijos savanoriais ugniagesiais reikėtų pasitelkti jaunimą ir vyresnius žmones, kuriems jau per sunku gesinti gaisrus. Jiems reikės pateikti prašymą, išklausyti įvadinius mokymus, išlaikyti egzaminą ir sudaryti savanoriškos veiklos sutartį, kurią po 4 metų galima peržiūrėti, nes jauni žmonės galbūt norės tapti gaisrų gesintojais. Visos šios tvarkos nebus taikomos esamiems ir būsimiems valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių ugniagesiams. Jiems norint tapti savanoriu tereikės prašymo."
Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovai departamento direktoriui R. Baniuliui ir pavaduotojui V. Kurkuliui turėjo labai daug klausimų: kas bus su dabartiniais ugniagesių komandų darbuotojais, kur rasti savanorių, jeigu ištuštėję kaimai, kaip jiems bus mokama už darbą, ar nebus mažinamos lėšos savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms ir kt. „Jeigu negalite pakeisti situacijos, pakeiskite požiūrį į ją, - sakė jiems departamento direktorius R. Baniulis. – Tą ir siūlau padaryti. Mums svarbiausia, kad kuo daugiau savanorių atsirastų kaimo vietovėse. Savanorių gretose gali būti ir krašto apsaugos savanoriai, ir šauliai, ir statutiniai bei nestatutiniai pareigūnai nedarbo metu. Suprantu, kad šis procesas gali užsitęsti 2-4 metus, tačiau svarbiausia, kad jis prasidėtų."
Pasitarime mintimis pasidalijo ir Lietuvos ugniagesių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas. Be kita ko, jis sakė, jog jau išėjo į pareigūno pensiją ir taip pat mielai taptų savanoriu ugniagesiu: „Gyvenu Lentvaryje. Kartą naktį šalia degė namas, tačiau mano langai į kitą pusę ir aš negirdėjau. Būdamas savanoriu, būčiau gavęs žinutę ir nuskubėjęs į pagalbą. Beje, Lentvaryje gyvena ir daugiau statutinių ir nestatutinių ugniagesių, kurie, manau, irgi sutiktų tapti savanoriais. Linkiu, kad šis įstatymas ir jo pakeitimai neliktų tiktai popieriuje."
