Daugelio ligoninių skubios pagalbos skyriuose įrengtos specialios neblaiviems asmenims skirtos patalpos. Panaikinus blaivyklas, į jas patenka apsvaigusieji nuo alkoholio. Išblaivindamos tokius „ligonius“ gydymo įstaigos patiria šimtatūkstantinių nuostolių.
„Pirmiausia juos turim apšvarinti, toliau skirti jiems dėmesio, skirti lovą – naudoti savo resursus: tiek žmogiškus, nors tą dėmesį galėtume skirti rimtiems pacientams, tiek ir materialinius – naudojam ir savo reikmenis, ir vaistus“, – sako Kęstutis Stašaitis, Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas.
Vien praėjusiais metais Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai pagelbėti neblaiviems asmenims važiavo 3300 kartų. Iš jų 2700 kartus savo galimybių neįvertinusius žmones nuvežė į ligonines. Tik keliems šimtams prireikė skubios medikų pagalbos, kitiems būtų užtekę socialinių paslaugų ar tiesiog sąlygų išblaivėti.
Kauno taryba nusprendė įkurti Socialinių paslaugų skyrių neblaiviems asmenims. Jis atsiras Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre.
„Per kovo mėnesį galėtų būti surengtas konkursas dėl pačių patalpų pertvarkymo. Realiai antroje pavasario pusėje, galvoju, [skyrius] galėtų pradėti veikti“, – teigia Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Skyriuje nuo alkoholio apsvaigusiems žmonėms bus suteikiama laikina nakvynė, juos stebės slaugos specialistai, čia patekę asmenys galės atsigerti karštos arbatos ar vandens.
„Tai du skirtingi dalykai – išblaivinimas ir socialinės paslaugos. Socialinės paslaugos yra laikina globa: [neblaivus asmuo] pernakvotų neteikiant jam jokių papildomų paslaugų ir kitą rytą būtų išleidžiamas į gatvę“, – sako Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras.
Skaičiuojama, kad tokiam skyriui įrengti reikėtų 300 tūkst. litų, tačiau teskirta 100 tūkst.
Apie panašių skyrių ar centrų neblaiviems asmenims įkūrimą svarsto ir kitų miestų tarybos. Nors medikai ir policija neabejoja, kad tokie skyriai būtini, trūkstant lėšų, planai juos atidaryti vis nukeliami.
Loreta Mačiulienė
LTV „Panorama“
