Šių tikslų siekiama, taikant visuomenės ir individualių asmens interesų apsaugos proporcingumo principą, sudarant teisines prielaidas dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių nelietuviškus vardus ir pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Priėmus įstatymą, išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais - valstybės ir savivaldybių sudaromuose ir išduodamuose tam tikruose asmens ar kituose dokumentuose - būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Pasak komiteto pranešimo, tokios nuostatos yra įprastos visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo.
Įstatymo projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis. Išimtys būtų taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.
Pažymėtina, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti į asmens dokumentus iki šio įstatymo įsigaliojimo, galės būti keičiami pagal šio įstatymo projekte įvardintus reikalavimus tik asmens prašymu.
Komitetas įvertino, kad pagrindiniai šiame, Žmogaus teisių komitete svarstomi siūlomo projekto aspektai, yra teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisė į tapatybę, o asmenvardis yra žmogaus identifikavimo dalis.
Įvertinęs įstatymo rengėjų siekį užtikrinti asmens teisę į tapatybę, o taip pat išlaikyti šeimos privataus gyvenimo ir valstybės tradicinių vertybių santykį, komitetas pritarė įstatymo projektui.
