Šiuo metu strimelių ir šprotų žvejybos kvotos skirstomos pagal istorinį principą - proporcingai anksčiau sugautiems žuvų kiekiams, nenumatant jokių papildomų kriterijų taikymo ir nesudarant galimybės konkurencijai. Kadangi daugelis žvejų dėl mažos supirkimo kainos vengė šprotų ir strimelių žvejybos, ši veikla buvo sutelkta vienos įmonės rankose. Neseniai pakilus šių žuvų kainoms, atsirado daugiau norinčiųjų jas gaudyti, tačiau dėl istorinio metodo gauti kvotos dalį yra sunku.
"ŽŪM rengiamame Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatoma žvejams suteikti perleidžiamąsias žvejybos teises 15 metų, tai yra garantuoti galimybę kasmet gauti tam tikro dydžio žvejybos kvotą. Šios kvotos žvejams būtų skirstomos ne tik pagal istorinį principą, bet ir atsižvelgiant į papildomus socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius kriterijus", - sako žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.
Apie 5 proc. kvotos bus siūloma palikti aukcionui, kad sudarant sąlygas į verslą ateiti naujiems žvejams arba esamiems padidinti savo kvotos dalį. Siekiama, kad žvejybai Baltijos jūroje vienam subjektui būtų nustatoma 40 proc. perleidžiamųjų žvejybos teisių riba nuo visai Lietuvai tenkančios kvotos.