Jubiliejaus sveikinimus išsakė Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič. Prie gėlių puokštės bei diplomo taip pat buvo pridėtas dar vienas sveikinimo raštas – Stanislavo ir Reginos Vertinskių 74-ųjų santuokos metinių proga.

1939 metų rugsėjo karys, Armijos Krajovos karys, Stalino lagerių tremtinys Stanislav Vertinski jau keletą dienų priima sveikinimus. Susirinkusieji į šimtametį jubiliatą, išlaikiusį tokią gerą formą, žiūri su nuostaba bei susižavėjimu. Taip pat ne vienas jaunas asmuo galėtų pavydėti šio jubiliato sutuoktinės Reginos, atšventusios spalio mėnesį savo 95-ąjį jubiliejų, energijos bei formos. Taip kad šventimo progų pastarosiomis dienomis Vertinskių namuose tikrai netrūko. Sveikindamas rajono meras pabrėžė, kad apsilankymas šiuose namuose taip pat yra proga išreikšti susižavėjimą Vertinskių patriotiškumu ir ištverme.

– Pragyvenote visą amžių, tapote mums gyvu Lenkijos XX bei XXI amžiaus pradžios istorijos liudininku. Toks ilgas gyvenimas yra patirties lobynas kelioms kartoms. Giliai tikiu, kad daugelis žmonių jos semiasi, nes Jūsų garbingas amžius yra mūsų bendras vertingas paveldas, – kalbėjo Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič.

Daug metų Vertinskių šeima praleido Sibire, kur buvo išsiųsta sovietų valdžios. Stanislavas sunkiai dirbo malūne, tačiau tai nepalaužė jo dvasios, bet tik dar labiau sustiprino tikėjimą ir įsitikinimus. Stanislavas ir Regina užaugino tris sūnus ir dukrą. Šiandien jau džiaugiasi anūkais bei proanūkiais. Garbingo amžiaus tėvus prižiūri vaikai – išauklėti gerais ir dorais žmonėmis, apdovanojančiais juos meile bei globa. Paklausus, kas gyvenime yra svarbiausia, Regina aplenkdama vyrą atsako: „Niekad nieko neskaudinti ir neimti svetimo". Vertinskių ilgaamžiškumo paslaptis? Galbūt. Bet oraus gyvenimo, verto būti pavyzdžiu, ir pripažinimo – tikrai.

Irena Kolosovska