Teisinis ginčas buvo susijęs su aplinkybe, kad nuo 2016 metų pradės veikti Gyvūnų augintinių registras ir visi Lietuvos Respublikoje laikomi šunys, katės ir šeškai turės būti jame registruojami.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė administracijos direktoriaus įsakymu įtvirtino nuostatą, kad savivaldybės teritorijoje "šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus". Europarlamentaras Petras Auštrevičius šitą įsakymą apskundė teismui.
VAAT pripažino, kad savivaldybei teisės aktai nesuteikia teisės reglamentuoti gyvūnų identifikavimo tvarkos, bet tą gali daryti Žemės ūkio ministerija arba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įstatymais nustatyta tvarka.
Teisiniame ginče nebuvo sprendžiami rinkliavų už naminius gyvūnus dydžio klausimai. Teismas konstatavo, kad įstatymas numato savivaldybių taryboms teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už šunų ar kačių registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose.
Tai reiškia, kad ir nuo 2016 metų, pasižiūrėję į augintinių registrą, jos galės ir toliau rinkti tokias rinkliavas.
Savo ruožtu gyvūnų globėjai bendrai abejoja tokių rinkliavų tikslingumu. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, surinktos rinkliavos patenka į bendrą savivaldybės biudžetą ir nėra skirstomos tikslingai.
Pasak jos, kai kurios savivaldybės dalį lėšų skiria benamių gyvūnų gaudymui, karantinavimui ir eutanazijai, todėl šunis ir kates auginantys žmonės iš surinktos rinkliavos negauna jokių paslaugų.
"Šunis auginantiems gyventojams labiausiai trūksta vietų, kur būtų leidžiama vedžioti šunis be pavadėlių. Kačių augintojai iš savivaldybės gaunamų paslaugų trūkumu nesiskundžia, tačiau ir reikalaujamo mėnesinio mokesčio už katės laikymą daugiabučiame name prasmė nėra aiški. Dažnu atveju katė visą gyvenimą praleidžia namuose ir niekaip neprisideda prie miesto taršos", - pranešime spaudai cituojama B. Kymantaitė.
Pasak Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, gyventojai vengia registruoti savo augintinius - juos užregistravus ir identifikavus poodine mikroschema žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, atsiranda prievolė savivaldybei mokėti mėnesinę rinkliavą už šuns ir katės laikymą bute.
Prieš porą savaičių Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai pasiūlius gyventojams nemokamai suženklinti šunis be prievolės registruoti juos savivaldybėse ir mokėti mokestį, vos per 3 dienas gyvūnus suženklinti pasiryžo net 100 šunų augintojų.
Dviejų didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse yra užregistruoti tik daugiau nei 21 tūkst. šunų ir beveik 4 tūkst. kačių, nors Europos naminių gyvūnų augintinių maisto industrijos federacija skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso yra net 740 tūkst. šunų ir 670 tūkst. kačių.
