Pasveikinti jubiliatų atvyko Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič, Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič.

– Tai istorinė akimirka, nes tokių jubiliejų nėra daug. Būti Jūsų jubiliejaus liudininku – didelė garbė, o tokios akimirkos sustiprina tikėjimą amžina vertybe – šeima. Ilgus metus esate atsidavę lenkiškumui ir švietimui, Jūs esate su žmonėmis ir tarp žmonių įvairiomis aplinkybėmis. Šis jubiliejus liudija apie Jūsų gyvenimišką išmintį. Jūs padedate, kuriate, bendraujate, randate laiko sau, vaikams ir anūkams. Linkiu kitų gražių jubiliejų, būkite sveiki ir likite tokie patys mylintys gyvenimą ir žmones, – kalbėjo meras Zdzislav Palevič.

– Mūsų pačių artimiausių šeimos narių yra 20, – sakė ponia Danuta. – Vaikai, anūkai, jų antrosios pusės, proanūkiai. Prieš tris mėnesius sulaukėme dar vieno. Gyvenimas mus kiek išbarstė po pasaulį, tačiau visada esame kartu. Rytoj visi suvažiuos pas mus, – džiaugėsi ji, rodydama šeimos nuotraukas.

Jankovskiai paliko gilų ir šviesų pėdsaką rajono švietime. Danuta Jankovska ilgus metus dirbo Šalčininkų specialiosios mokyklos-internato ir vaikų namų direktore, o jos vyras buvo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėju. Antonio Jankovskio pastangų dėka Šalčininkuose įsteigtas Lenkų trečiojo amžiaus universitetas. 

Pasakodami apie savo vestuves jubiliatai atskleidė, kad šventė ne vieną kartą, priskaičiavo net keturis kartus, kai poniai Danutai teko vilktis nuotakos suknelę, nes šventė tai jaunojo pusėje, tai jaunosios, tai pas gimines. Kaip reikšmingą vedybinio gyvenimo akimirką jie jautriai prisiminė ir auksinių vestuvių proga Aušros Vartų koplyčioje atnaujintus santuokos įžadus.

– Mes neturėjome laiko pyktis. Auginome vaikus, dirbome tokius darbus, kuriuose reikėjo ilgiau užsibūti. Tai vienas darbe, tai kitas. Nebuvo kada. Dabar gal jau ir daugiau laiko turime sau, gal jau ir galėtume susipykti, bet nenorime, – nestokodamas humoro jausmo sako Antoni Jankovski. – Kiekvienas savo darbo vietoje neturėjome jokių bėdų su žmonėmis. Visi buvo supratingi ir geranoriški, jautėme pagarbą ir dėkingumą. Gal ir per daug dirbome, bet šis darbas suteikė mums jėgų ir džiaugsmo. Taip pat vertinu mero Zdzislavo Palevičiaus paramą steigiant Lenkų trečiojo amžiaus universitetą. Na, o kartu su mano Danusia lauksime kitų jubiliejų, – tęsė jis.

Meras Zdzislav Palevič svarstė, jog Antonio Jankovskio ir jo žmonos Danutos gyvenimas, profesinė ir visuomeninė veikla Šalčininkų rajone yra verta memuarų arba bent jau užrašytų jo minčių, nes prisiminimai apauga emocijomis, kitais prisiminimais, išsikraipo, o rašytas žodis visada turi vertę.

Sveikiname Danutą ir Antonį Jankovskius geležinių vestuvių proga! Prieš 65 metus ištartas „taip“ tapo dovana Jums patiems, Jūsų šeimai ir mūsų bendruomenei, nes tapote neatskiriama Šalčininkų dalimi. Tegul kiekviena diena būna kupina šviesių minčių ir susitikimų su brangiais žmonėmis. Būkite sveiki ir laimingi!

www.salcininkai.lt