Tai 117 užsienio valstybių (2011 m. pradžioje buvo 113) piliečiai ir asmenys, kurie neturi jokios valstybės pilietybės.
Per praėjusius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje padidėjo 4,7 proc. Sparčiausiai augo Afrikos valstybių (27,7 proc.), Europos Sąjungos valstybių narių piliečių (17,6 proc.) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių (16,1 proc.), gyvenančių Lietuvoje, skaičius. Asmenų be pilietybės skaičius per metus sumažėjo 3,1 proc.
Daugiausia užsieniečių yra Europos valstybių piliečiai (24 433 gyventojai, arba 77,8 proc. visų užsieniečių). Europos Sąjungos valstybių narių piliečių bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių dalis tarp visų šalies gyventojų sudaro 9,4 proc. Beveik pusė jų – Lenkijos (512), Latvijos (495) ir Vokietijos (418) piliečiai. Pažymėtina, kad Lietuvoje gyvena visų 26 Europos Sąjungos valstybių narių piliečių. Iš Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių atstovų nėra tik Lichtenšteino piliečių. Likusių Europos valstybių (iš viso 15) piliečių skaičius Lietuvoje 2012 m. pradžioje buvo 21 490, arba 68,4 proc. visų užsieniečių. Rusijos (12 446), Baltarusijos (5 003) ir Ukrainos (2 727) piliečiai sudarė 93,9 proc. visų likusių Europos valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje. Jų skaičius per metus padidėjo 4,8 proc.
Asmenų be pilietybės Lietuvoje gyvena 4 314, arba 13,7 proc. visų užsieniečių. Per pastaruosius penkerius metus jų skaičius sumažėjo perpus.
Trečioji pagal dydį užsieniečių grupė yra 27 Azijos valstybių piliečiai (1 887 gyventojai, arba 6,0 proc. visų užsieniečių). Daugiau nei pusę jų (52,5 proc.) sudarė Izraelio (390), Kinijos (320) ir Kazachstano (280) piliečiai. 2011 m. Azijos valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius padidėjo 5,4 proc.
Net 26 Afrikos valstybių piliečių jau gyvena Lietuvoje, tačiau bendras jų skaičius yra nedidelis – tik 198 (0,6 proc. visų užsieniečių). Du trečdaliai (65,8 proc.) afrikiečių, gyvenančių Lietuvoje, yra Nigerijos (58), Egipto (57) ir Tuniso (16) piliečiai.
Nedaug Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių yra kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos valstybių. 2012 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 90 šių valstybių piliečių (0,3 proc. visų užsieniečių), atvykusių iš 18 šio regiono valstybių. Daugiausia buvo Brazilijos (21), Meksikos (17) ir Peru (12) piliečių. Per metus jų skaičius padaugėjo 15,4 proc.
Mažiausiai atvykusių gyventi į Lietuvą užsieniečių yra iš Australijos ir Okeanijos valstybių – tik 29 (0,1 proc. visų užsieniečių). Visi jie yra arba Australijos, arba Naujosios Zelandijos piliečiai. Šio regiono valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius per metus per metus padidėjo 16 proc.
Beveik trys ketvirtadaliai užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės gyvena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine.
