Tarptautinė organizacija "Save the Children International" (liet. "Gelbėkit vaikus"), remdamasi naujausiais prieinamais "Eurostat" duomenimis, atliko vaikų socialinės atskirties ir skurdo tyrimą, apimantį 28 Europos Sąjungos šalis ir Norvegiją, Islandiją bei Šveicariją.
Norvegijos vaikai - saugiausi Europoje
Minėto tyrimo duomenimis, skurdo rizikos grupėje atsiduria 31,9 proc. Lietuvos vaikų. Saugiausi Europoje skurdo požiūriu yra Norvegijos vaikai (11,9 proc.), o labiausiai pažeidžiami - Rumunijos ir Bulgarijos (atitinkamai 52,2 ir 52,3 proc.). Kaimyninėje Latvijoje ties skurdo ir socialinės atskirties riba balansuoja 40 proc. šalies vaikų.
Atliktas tyrimas išryškino ir išskyrė pagrindinius vaiko skurdo ir socialinės atskirties aspektus, tiesiogiai susijusius su tėvų situacija darbo rinkoje bei apskritai šalių socialinės politikos kryptimis. Visose analizuotose šalyse matyti, jog vaikų skurdas didėja tėvams neturint darbo. Pastovaus darbo neturinčių tėvų šeimose augantiems vaikams skurdo ir socialinės atskirties rizika padidėja net 56,7 proc.
Papildomas milijonas skurstančių vaikų
Tyrimo duomenimis, 2008-2012 metais, vaikų, kenčiančių skurdą ir socialinę atskirtį skaičius Europoje išaugo beveik 1 milijonu. Didžiausias vaikų skurdo šuolis užfiksuotas 2011-2012 m. - net 0,5 mln. Per ketverius metus (2008-2012 m.) vaikų skurdo rizikos grupė sumažėjo tik Lenkijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Norvegijoje bei Suomijoje. Lietuvoje 2011-2012 m. vaikų skurdo rizikos grupė išaugo 2,5 proc. Pasak tyrimo, viena iš pagrindinių vaikų skurdo augimo Europoje priežasčių buvo didėjanti ilgalaikė bedarbystė bei prastėjančios darbo sąlygos.
Lietuvoje skurdas paliečia ir suaugusiuosius
"Save the Children International" atliktas tyrimas akcentuoja, jog vaikai, gimę socialine prasme sudėtingesniuose regionuose arba vargingesnėse šeimose yra ypač reikalingi pagalbos tam, kad būtų užbėgta už akių kitų dar didesnėms socialinėms problemoms. Pastebima, jog skurde atsidūrus suaugusiam žmogui, tikėtina, jog jis anksčiau ar vėliau iš jo išsikapstys be didesnių pasekmių. Jei skurde atsiduria vaikas - neigiamos fizinės ir psichologinės skurdo pasekmės dažniausiai tęsiasi visą jo gyvenimą.
Tyrimo duomenys rodo, jog tik Lietuvoje, Estijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Slovėnijoje ir Danijoje ties skurdo ir socialinės atskirties riba labiau rizikuoja atsidurti ne vaikai, o suaugusieji. Tai - svarbus faktas, žinant, kad tėvų gerovė tiesiogiai susijusi su jų vaikų gerove.
Žemesnis tėvų išsilavinimas lemia didesnę vaikų skurdo riziką
Tėvų išsilavinimo trūkumas - dar viena svarbi vaikų skurdo Europoje priežastis. Šis faktorius itin gąsdina turint omenyje tai, kad su žemu išsilavinimu susijusio skurdo pasekmės perduodamos iš kartos į kartą. Lietuvoje, tėvams esant žemo išsilavinimo, vaiko rizika atsidurti skurde išauga iki 67,6 proc. Tyrimas parodė, jog net žemo skurdo lygio šalyse tėvų išsilavinimas yra labai svarbus skurdo rizikos faktorius.
Bet kurioje Europos šalyje vaikų skurdo rizika itin didelė tada, jei vaikas turi tik vieną iš tėvų.
Problemų šaltinis - nusižengimai Vaiko teisių konvencijai
Pasak atlikto tyrimo, Lietuvoje apie 28 proc. vaikų vis dar gyvena netinkamomis sąlygomis t.y. name ar bute su lašančiu stogu, neužsidarančiomis durimis ar langais ir kitais panašiais nepatogumais, o netinkamos gyvenimo sąlygos - nesaugi bei nešvari aplinka, kenkia vaiko sveikatai, vystymuisi, išsilavinimui ir socialiniam gyvenimui
Pastarasis ir kiti su vaikų skurdu Europoje susiję dalykai rodo, jog daugelis problemų kyla ne tik dėl finansinių problemų, o yra susiję su nepakankamu vaiko teisių vertinimu apskritai. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurią pasirašė ir ratifikavo visos Europos šalys, teigia, jog kiekvienas vaikas turi teisę pilnai vystytis socialiai, emociškai, intelektualiai ir psichiškai, be to, vaikui turi būti užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Minėtųjų dalykų neturėtų lemti jokios šeimyninės aplinkybės. Įgyvendinus visas šias Konvencijos rekomendacijas, skurdo ir socialinės atskirties problemos, tikėtina, nebūtų arba ji būtų labai nežymi.
