Nors vanduo po žeme gali glūdėti dešimtis, šimtus, tūkstančius ar net šimtus tūkstančių metų, iškėlus į paviršių mūsų puodeliuose jis atsiduria gana greitai.
Analizė atskleidė, kad vanduo, kurį geriame, vidutiniškai vos prieš parą ar dvi dar buvo giliai po žeme: mažiausiai 30 metrų gylyje.
„Vandenį tiekiame iš 284 gręžinių, giliausi jų siekia 245 metrų gylį – tai prilygsta 75 aukštų dangoraižiui. Lašo testas leidžia išmatuoti iš žemės elektros siurbliais pakelto vandens kelionės vamzdynais trukmę, įskaitant ir pakeliui atliekamus pagerinimus, kurių metu iš vandens pašaliname perteklinę geležį bei manganą. Tolimiausias maršrutas, kurį nukeliauja vienas vandens lašas, yra 42 kilometrai: iš Nemenčinės į namus Riešėje“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas S. Savickas.
Jo teigimu, svarbu suprasti, kad visa vandens kelionė vamzdynais reikalauja elektros sąnaudų: siurbliais jis pakeliamas ten, kur savaime pakilti spaudimo neužtenka.
„Pavyzdžiui, vienas didžiausių iššūkių Vilniuje yra Šeškinės kalnas. Į Šeškinę ar Pašilaičius keliaujantį vandenį siurbliais keliame net keturis kartus tose vietose, kur į viršų pakilti savaime jis negali: nors ketvirtadalį mūsų veiklai reikalingos energijos tvariai iš nuotekų dumblo pasigaminame patys, tačiau svarbu prisiminti, kad vanduo yra neatsiejamas nuo elektros energijos. Tausodami vandenį, tausojame ir elektros išteklius“, – teigia „Vilniaus vandenų“ vadovas.
S. Savickas atskleidžia, kad per dieną vandens valymui, tiekimui ir nuotekų tvarkymui, užtikrinant, kad panaudotas ir dar kartą išvalytas vanduo būtų grąžintas į gamtą, prireikia iki 155 MWh elektros energijos – su tiek vidutinis elektromobilis galėtų 25 kartus apvažiuoti Žemę.
Pagal „Vilniaus vandenų“ inf.
