Apdovanojimas skirtas už išskirtinius nuopelnus puoselėjant lenkų tautines tradicijas ir veiklą, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui.

Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos suteiktą apdovanojimą lapkričio 8 d. įteikė Lenkijos Respublikos ambasados Konsulinio ir Polonijos skyriaus vedėja ir konsulė Jolanta Wiśnioch.

– Labai nekasdienė situacija apdovanoti moterį, kuriai suėję 105 su puse metų, kuri yra beveik Lenkijos nepriklausomybės vienmetė. Ponios Stanislavos Voronis dėka pavyko surašyti istoriją ir išaiškinti tiesą apie įvykius Kaniūkuose. Tai žmogus, kuris rūpinosi kapinėmis ir žuvusių kapais, jos vaidmuo neįkainojamas. Man didelė garbė Prezidento vardu įteikti poniai Stanislavai šį apdovanojimą, – kalbėjo konsulė.

Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Gerviškių seniūnijos seniūnas Pavel Kazarin, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Rogoža.

– Ponia Stanislava – tai lenkiškumo, ištvermės ir didžiulio sąžiningumo simbolis. Ji nepaprastai svetinga ir nori dalytis turima informacija ir gyvenimiškąja patirtimi. Labai vertiname tokius žmones ir visada džiaugiamės, kai jie apdovanojami išskirtiniais apdovanojimais, – linkėdamas sveikatos kalbėjo vicemeras Valdemar Sliževski.

Š. m. birželį poniai Stanislavai sukako 105 metai. Nepaisant garbingo amžiaus jis vis dar domisi pasaulio naujienomis ir visada teiraujasi savo anūko Valentino, kas dedasi rajone ir Lietuvoje. Ji tik apgailestauja, kad jau nebėra tokia vikri kaip anksčiau, dabar turinti pasisaugoti ir būti atidesnė. Nepaisant amžiaus moteris nepraradusi humoro jausmo, kritiškai mąsto ir aktyviai bendrauja su artimaisiais ir svečiais.

– Džiaugiuosi, kad mane atsimenate ir atvykstate per gimtadienį. Šis apdovanojimas man yra didelė staigmena ir garbė. Gyvenimas buvo sunkus. Po kaimo žudynių likome be stogo virš galvos, vėliau ilgus metus valdžia vadino mus „Kaniūkų banditais“. Vyras buvo ištremtas į Sibirą, o kolūkyje mokėjo po 200 g grūdų už vieną darbo dieną. Nepaisant to, man visada sekėsi sutikti gerus žmones. Išgelbėjo mus kareivis, nurodęs, jog puolimo metu turėtume bėgti upės kryptimi, geri žmonės suteikė mums stogą virš galvos. Dabar taip pat – turime labai gerą merą, naujas seniūnas nuolat domisi, ar man viskas gerai, iš Vilniaus taip pat atvažiuoja labai gera moteris. Už juos visus meldžiuosi kiekvieną dieną. Gal dėl to taip ilgai gyvenu..., – svarsto ponia Stanislava.

Ordinas „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ įteikiamas už išskirtinius nuopelnus tautų bendradarbiavimui, jis skiriamas užsienyje gyvenantiems užsieniečiams ir Lenkijos piliečiams už išskirtinį indėlį į Lenkijos Respublikos tarptautinį bendradarbiavimą, o taip pat į valstybių ir tautų vienijimą.

Po vizito ponios Stanislavos Voronis namuose konsulė Jolanta Wiśnioch kartu su vicemeru Valdemaru Sliževskiu ir seniūnu Pavelu Kazarinu nuvyko į vietos kapines, kuriose šalia atminimo kryžiaus, skirto Kaniūkų kaimo gyventojams, uždegė žvakes.