Komitetas atkreipia dėmesį, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos įpareigoja skirti prioritetinį dėmesį nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms ir vykdančioms prevencinę veiklą,
Kviesti ministrę komitetas nutarė po šią savaitę surengto išvažiuojamojo posėdžio į Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centrą - Vilniaus moterų namus. Ši nevyriausybinė organizacija teikia kompleksinę pagalbą asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Komitetas siekė išsiaiškinti šio centro veiklos apimtis ir Vyriausybės įgaliotų institucijų skiriamą dėmesį smurto artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Komitetas įvertino tai, kad, remiantis tarptautinėmis sutartimis, taip pat ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims srityje, valstybė turi skirti reikiamus finansinius resursus bei skatinti jų veiklą.
Tačiau kai kurios nevyriausybinės organizacijos prisipažįsta jaučiančios valstybės institucijų "nepagarbą" jų pilietinei veiklai. Jeigu gilias demokratines tradicijas turinčiose šalyse nevyriausybinės organizacijos laikomos pagrindiniu partneriu užtikrinant žmogaus teises, Lietuvoje tokios organizacijos dažnai jaučiasi tik nereikalingos sumaišties kėlėjomis.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai kreipėsi į komiteto narius, atkreipdami dėmesį į galimai netinkamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos indėlį įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Kreipimesi paaiškinta, kad ministerija nėra suplanavusi 2015 metams programinių lėšų, skiriamų Specializuotos pagalbos centrų tinklo stiprinimui bei plėtrai; prasidėjus 2014 m. IV ketvirčiui dar nepaskelbtas naujo periodo (2015 - 2018 m.) nevyriausybinių organizacijų konkursas Specializuotos pagalbos centrų funkcijoms vykdyti.
Specializuotos pagalbos centrų konkurso nuostatai nebuvo pristatyti nevyriausybinių organizacijų ekspertiniam vertinimui, jų pastaboms ir pasiūlymams pateikti. Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programa, pasak nevyriausybinių organizacijų atstovų, neatitinka pasaulinių gerosios praktikos standartų, ši programa parengta nedalyvaujant kompleksinę pagalbą smurtą artimoje teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Vilniaus specializuotos pagalbos centro direktorė Lilija Vasiliauskienė teigė, kad specializuotą pagalbą teikiantys centro darbuotojai dirba neskaičiuodami valandų. Teisinį, psichologinį ar kitokį aukštąjį išsilavinimą turintys konsultantai gauna minimalius atlyginimus.
Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centras 2014 metų rugpjūtį gavo 78 pranešimus, rugsėjį - 82 pranešimus apie smurto epizodus artimoje aplinkoje.
Pagal skiriamą programinį finansavimą Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centras gali įdarbinti 4 konsultantus, kurie taip pat atlieka visą administravimo, patalpų priežiūros ir, kas ne mažiau svarbu, pilietinę bei projektinę veiklą.
Kituose miestuose specializuotos pagalbos centrai dirba turėdami dar mažesnius finansinius ir žmogiškuosius resursus. Toks šių, pagalbą teikiančių, centrų darbo apimties ir žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių neatitikimas, pasak pagalbos teikėjų, diskredituoja valstybę ir mažina pasitikėjimą jos pasirengimu ginti ir įtvirtinti savo piliečių žmogaus teises.
