„Vykdydami akciją „Poilsiauk atsakingai“, pastebime, kad ne visi poilsiautojai vasarą žino galiojančias taisykles. Per pastarąsias savaites nustatyta apie 30 pažeidimų saugomose teritorijose, kai neleistinose vietose žmonės palieka automobilius, stato palapines ir kūrena laužus. Dėl to nuosekliai ruošiame prevencines priemones ir organizuojame reidus“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.

Gamtiniuose rezervatuose – draudžiama lankytis, neleidžiama ūkinė veikla

Lietuvoje saugomose teritorijose yra vietovių, kuriose gamtai leidžiama tvarkytis natūraliai. Rezervatai yra skirti išsaugoti unikalų kraštovaizdį, retas rūšis ir biologines vertybes. Siekiama, kad rezervatuose kuo mažiau būtų trikdomi natūralūs gamtos procesai, todėl lankymasis gamtiniuose rezervatuose yra draudžiamas, neleidžiama jokia ūkinė veikla, tai reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Tai įspėja ir prie teritorijų įrengti įspėjamieji ženklai.

Aplinkosaugininkai primena, kad gamtiniuose rezervatuose lankytis be saugomų teritorijų direkcijos leidimo draudžiama. Pastebėtina, kad leidimas gali būti išduodamas tik mokslinių tyrimų tikslais arba specialiems gamtos stebėjimams su direkcijos specialisto palyda.

Pasitikrinti, ar esate saugomoje teritorijoje galima Saugomų teritorijų valstybės kadastre.

Ruošiantis poilsiauti – rinkitės oficialias poilsiavietes

Susiruošus stovyklauti saugomose teritorijose, pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kur yra įrengtos oficialios poilsiavietės ir laužavietės. Saugomos teritorijos – jautriausios gamtinės vietovės, kur gyvena retos rūšys, yra saugomi kraštovaizdžio kompleksai, todėl poilsiaujant juos reikėtų ypač saugoti.

Išsamią informaciją apie įrengtas stovyklavietes ir poilsiavietės rasite šiose nuorodose:

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje

Lankymui pritaikyti rekreaciniai objektai saugomose teritorijose

Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje

Saugant miško paklotę, apsistoti poilsiui miškuose leidžiama tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse (tik laikinas poilsis, jose negalima apsistoti su palapinėmis ir kemperiais), atokvėpio vietose, stovyklavietėse (galima tik su palapinėmis), kempinguose (galima su palapinėmis, kemperiais), kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.

Viešojo naudojimo poilsio objektai paprastai būna pažymėti šiais ženklais https://albumizr.com/skins/bandana/index.php?key=PMHY#3

Poilsiaujant – būtina žinoti ir kitas svarbias taisykles

Prie ežero vykstantiesiems automobiliu, būtina laikytis pakrančių apsaugos juostos reikalavimų – nestatyti automobilio arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.

Apie parkavimą Lietuvos pajūryje galite plačiau paskaityti čia.

Keliaujantiesiems automobiliu po miškingas teritorijas, svarbi taisyklė – transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais. Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Taip pat vairuotojai turi būti atidūs – teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

Stovyklaujant miške draudžiama gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius.

Aplinkosaugininkai ragina tausoti augalus, ypač – saugomų rūšių.

Prieš išsiruošiant į žvejybą reikalavimus reikėtų pasitikrinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse. Be to, prieš pradedant žvejybą ir jos metu, žvejai privalo surinkti atliekas, esančias 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, ir išvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
Plaukiojant vandens transporto priemonėmis laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, variklio turbulencija kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patekti kuro, tepalų, degimo produktų ir kitų kenksmingų medžiagų.

Taip pat primename vandens motociklų mėgėjams, kad jais plaukioti galima tik 7-iuose vandens telkiniuose (t. y.: Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkštų ežere, Talkšos ežere, Didžiulio (Daugų) ežere, Galuonų ežere, Kauno mariose) ir tik laikantis Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų priede nurodytų sąlygų.

Atsakomybė

Saugomų teritorijų režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 90 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 170 eurų.

Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų teritorijų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų teritorijų, privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 230 eurų.

Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.

Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.

Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnė informacija – administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje.
Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Apie aplinkosaugos pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112.

Aplinkos apsaugos departamento informacija