„Didžiąją dalį valstybės registrų tvarko Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos. Todėl stiprindama vieningų registrų sistemą Vyriausybė nutarė nuo šių metų spalio 1 d. Gyventojų registro tarnybą perduoti Teisingumo ministerijai. Toks sprendimas leis efektyviau vystyti pagrindinius registrus, sukurs daugiau patogumų piliečiams ir verslui", – sako teisingumo viceministras Julius Pagojus.
Gyventojų registro tarnybai tapus Teisingumo ministerijai pavaldžia įstaiga, bus sudarytos teisinės prielaidos tolesnei Gyventojų registro plėtrai, laipsniškai nuo asmens dokumentus registruojančio registro pereinant prie asmenis ir asmens duomenis registruojančio registro veiklos. Tai leis optimaliai planuoti ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, turėti tikslesnius duomenis apie valstybės piliečius, asmenims teikti ir gauti duomenis apie save ir artimuosius. Pagrindinių valstybės registrų sutelkimas vienoje institucijose leis užtikrinti darnią registrų sistemos plėtrą bei saugumą tam išleidžiant mažiau valstybės lėšų, skelbiama Teisingumo ministerijos spaudos pranešime.
Gyventojų registro duomenys įstatymų nustatytoms institucijoms, tarp jų ir vidaus reikalų sistemos, toliau bus teikiami neatlygintinai. Iš esmės nesikeis ir konsulinių tarnybų veikla, susijusi su asmens tapatybės dokumentų išdavimu, civilinės būklės aktų registravimu ir pan.
Šiuo metu Gyventojų registro tarnyba yra Gyventojų registro valdytoja ir tvarkytoja, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką Gyventojų registro tvarkymo, kūrimo, vystymo, gyvenamosios vietos deklaravimo ir asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatų ir kvalifikuotų sertifikatų, įrašomų į asmens tapatybės korteles ir valstybės tarnautojo pažymėjimus, tvarkymo srityse.