Kelionės metu senjorai aplankė tautodailininkės Anos Krepštul muziejų Tabariškėse. Senjorai klausėsi įdomaus pasakojimo apie tapytoją, jos nepaprastą gyvenimą ir kūrybą. Jie sužinojo, kad tapytoja niekada nesimokė dailės mokykloje, o pirmąsias piešimo pamokas jai vedė tėvas. Nepaisant sunkios ligos, Ana Krepštul tapė visą savo gyvenimą. Tapytoja paliko gausų palikimą – apie 3,5 tūkstančio paveikslų, kurie šiandien yra privačiose kolekcijose ir galerijose daugelyje pasaulio šalių, taip pat puošia daugelio bažnyčių sienas. Senjorai turėjo galimybę muziejuje apžiūrėti kai kuriuos tapytojos paveikslus.

Kita turistinio maršruto stotelė buvo Paulavos respublika. Paulavos respubliką Paulavo kaime įsteigė kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis ir ji užėmė daugiau nei 3000 hektarų plotą. Ši kvazivalstybė egzistavo 1767–1794 metais ir buvo žinoma visoje Europoje. Autonominė Paulavos respublika turėjo savo herbą, vėliavą, monetą, iždą, kariuomenę, savišalpos fondą, pradinę mokyklą, mediką, koplyčią. Jos prezidentas kun. Povilas Ksaveras Bžostovskis panaikino baudžiavą savo valdose. Senjorai galėjo ne tik apžiūrėti buvusių dvaro pastatų griuvėsius, bet ir pasiklausyti įdomaus pasakojimo apie Paulavos respublikos istoriją ir jos kūrėjo likimą.

Vėliau senjorai aplankė levandų ūkį Buikuose – Dano ir Aurelijos Arlauskų šeimos aistros ir darbo vaisių. Mūsų žygeivius šiltai pasitiko pati šeimininkė, kuri papasakojo apie save ir savo aistrą levandoms bei apie tai, kaip įsikūrė ūkis. Senjorai buvo vaišinami gėrimu iš levandų, mėtų ir citrinos, taip pat paragavo levandų ledų. Senjorai pasivaikščiojo po ūkį ir klausėsi senų dainų vinilinėse plokštelėse, grojamų patefonu. Nedidelėje krautuvėlėje galėjo įsigyti kremų, aliejų ir kitų iš levandų pagamintų dalykų.

Senjorai aplankė taip pat Norviliškes. Norviliškės – nedidelis kaimas, esantis prie pat sienos su Baltarusija. XVII amžiaus pradžioje Norviliškių ūkį įsigijo pirklys iš Prūsijos Voicech Šorc, kuris kartu su žmona Dorota čia pastatė renesansinę pilį. 1617 m. Dorota Šorc perleido dvarą Vilniaus pranciškonams. Vienuoliai pastatė čia bažnyčią ir įkūrė vienuolyną, kuris veikė iki lapkričio sukilimo pradžios. Po sukilimo vienuolyne įsikūrė carinės armijos karių būstai, vėliau – mergaičių mokykla. Šiuo metu čia veikia turizmo kompleksas. Senjorai aplankė buvusio vienuolyno pastatą ir klausėsi pasakojimo apie jo istoriją. Jie apžiūrėjo ir Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos bažnyčios, 1929 metais pastatytos buvusios bažnyčios vietoje, išorę bei istorinę varpinę.

Paskutinis kelionės taškas buvo Dieveniškės. Čia senjorų laukė skanūs pietūs. Senjorai po žygio galėjo pailsėti, pasidalinti įspūdžiais ir padainuoti.
Senjorai dėkoja Violetai Cereškai, Rudaminos kultūros centro direktorei, už suteiktą autobusą, kuriuo mūsų keliautojai aplankė Šalčininkų kraštą. Padėkos žodžiai taip pat skiriami visiems, prisidėjusiems prie itin turiningos kelionės organizavimo.

Rudaminos kultūros centro straipsnis

Rudaminos kultūros centro nuotraukos