Naujo ES studentų mainų programos „Erasmus" poveikio tyrimo duomenimis, tarptautinės patirties turintiems absolventams darbo rinkoje sekasi kur kas geriau. Palyginti su tais, kurie užsienyje nestudijavo ir nesistažavo, šie absolventai dvigubai rečiau patiria ilgalaikį nedarbą, o praėjus penkeriems metams po aukštosios mokyklos baigimo jų nedarbo lygis yra 23 proc. žemesnis. Nepriklausomų ekspertų parengtame tyrime dalyvavo beveik 80 000 respondentų, įskaitant studentus ir įmonių atstovus. Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas.
„Jaunimo nedarbas yra didžiulis, tad programos „Erasmus" poveikio tyrimo išvados yra be galo svarbios. Akivaizdu, kad pastudijavę ar pasistažavę užsienyje padidinate savo galimybes gauti darbą. Pagal naująją programą „Erasmus+" 2014–2020 m. ES stipendijas gaus ir užsienyje pasisemti studijų, stažuočių, dėstymo ar savanorystės patirties galės 4 mln. žmonių", – kalbėjo už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou.
Iš naujojo tyrimo rezultatų matyti, kad 92 proc. darbdavių, priimdami sprendimą dėl įdarbinimo, potencialius kandidatus vertina pagal dalyvaujant programoje išsiugdomas asmens savybes – toleranciją, pasitikėjimą savimi, gebėjimą spręsti problemas, smalsumą, savo privalumų ir trūkumų suvokimą, ryžtingumą. Prieš išvykimą į užsienį ir grįžus atliekami testai rodo, kad šios asmens savybės net iki išvykimo „Erasmus" studentams yra būdingesnės nei kitiems studentams. Grįžus iš užsienio šias savybes atspindintis rodiklis vidutiniškai būna 42 proc. didesnis, palyginti su programoje nedalyvavusiais studentais.
Finansavimą pagal programą „Erasmus" gaunantys studentai gali rinktis studijas arba stažuotę užsienyje. Iš ataskaitos matyti, kad priimančioji įmonė pasiūlo darbo vietą kas trečiam „Erasmus" stažuotojui. Užsienyje besistažavusieji yra verslesni nei tokios patirties neturintieji: kas dešimtas įsteigia savo įmonę, o daugiau kaip trys iš keturių planuoja ar įsivaizduoja galintys tą padaryti. Be to, jie gali tikėtis sparčiau kopti karjeros laiptais. 64 proc. darbdavių teigia, kad tarptautinės patirties įgijusiems darbuotojams suteikia daugiau profesinės atsakomybės.
„Erasmus" ne tik gerina karjeros perspektyvas, bet ir suteikia studentams platesnį akiratį ir daugiau socialinių ryšių. 40 proc. programoje dalyvavusių studentų nuo aukštosios mokyklos baigimo bent kartą pakeitė gyvenamąją šalį ar darbą. Tai dvigubai daugiau, palyginti su programoje nedalyvavusiais studentais. 93 proc. tarptautinės patirties įgijusių studentų teigia įsivaizduojantys, kad ateityje gyvens užsienyje. Tai pasakytina tik apie 73 proc. studentų, kurie visas studijas baigė toje pačioje šalyje.
Programoje „Erasmus" dalyvavę studentai dažniau užmezga tarptautinius santykius: kitos tautybės partnerį turi 33 proc. buvusių „Erasmus" studentų ir 13 proc. programoje nedalyvavusių respondentų. 27 proc. „Erasmus" studentų ilgalaikį partnerį sutiko būtent studijuodami ar stažuodamiesi užsienyje. Remdamasi šiais duomenimis, Komisija daro prielaidą, kad nuo 1987 m. „Erasmus" poroms gimė maždaug 1 mln. kūdikių.
Pagal naująją programą „Erasmus+" per septynerius metus (2014–2020 m.) stipendijų bus suteikta 4 mln. žmonių, tarp jų – 2 mln. aukštųjų mokyklų studentų ir 300 000 darbuotojų. Be to, pagal programą bus finansuojami 135 000 studentų ir darbuotojų mainai, kuriuose dalyvaus ir ne Europoje esančios šalys partnerės. Programa „Erasmus+" bus dar prieinamesnė – bus aktyviau teikiama lingvistinė pagalba, taikomos lankstesnės taisyklės ir papildomai remiami specialiųjų poreikių turintys asmenys, palankių sąlygų neturintys asmenys, taip pat asmenys iš atokių vietovių.
