Į renginį atvyko: Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič, Šalčininkų kultūros centro direktorė Gražina Zabarauskaitė, Šalčininkų viešosios bibliotekos direktorė Olga Mažeiko, Turgelių seniūnijos seniūnas Eduard Tyškevič, Šalčininkų rajono gimnazijų direktoriai ir mokytojai, jaunimas, vietos gyventojai ir visi, kuriems artimos Tabariškės.

Atvykusius svečius pasitiko Tabariškių bendruomenės centro pirmininkas Henryk Danulevič ir A. Krepštul muziejaus specialistė Alina Moločko. Jiedu pakvietė konferencijos dalyvius į ekskursiją po muziejų ir pristatė Anos Krepštul kūrybinį palikimą. Po trumpo apsilankymo muziejaus salėse visi susirinko Tabariškių bendruomenės centro salėje ir patogiai įsitaisę galėjo išklausyti pranešimų apie žymius Tabariškių ir Turgelių krašto žmones ir jų nuopelnus.

Kun. Marek Dettlaff, tardamas sveikinimo žodžius, pasidžiaugė, kad buvusi mokykla, o dabar bendruomenės centras ir muziejus, tarnauja edukacijai ir švietimui, tikėjimui.

Muzikinį sveikinimą susirinkusiems dovanojo Jašiūnų muzikos mokyklos akordeonistai.

Kun. Henriko Naumovičiaus teigimu, ši konferencija – tai savotiška viešnagė pas Ana Krepštul ir kitus konferencijos metu minimus dvasininkus. Jis kalbėjo, kad dailininkės kančia prilyginama Kristaus kančiai. Tai savotiškas atsiskyrimas nuo žmonių, o kartu ir švyturys, rodantis kelią pas Dievą. Ji gyveno kaimo pakraštyje, nieko nematoma, o kartu buvo didžiule šviesa žvakidėje, kurią pažino visas pasaulis. Savo kūrybą ji vadino pabėgimu nuo ligos ir skausmo ir džiaugėsi, kad žmonės žiūri į ją per jos paveikslus ir mato pasaulio grožį. 

H. Naumovič teigė, kad kryžius tapo jos kūrybos matavimo vienetu, o ji pati – didžiuliu įkvėpimu žmonėms, kurie ją lankė. Jis prisiminė dailininkės paveikslus, kuriuose pavaizduoti nulūžę medžiai. Skaitydamas Anos Krepštul užrašus, jis rado šio elemento apibūdinimą ir prilyginimą sau, nes nulaužti medžiai nebuvo be gyvybės ženklų. Dvasininkas klausė: iš kur atsirado Anos Krepštul talentas? Jį užaugino ši derlinga žemė ir nuostabi tauta.

Baigdamas savo svarstymus, H. Naumovič kalbėjo, jogt eptukas ir rožinis visada buvo A. Krepštul rankose.

Tabariškėse konferencijos „Dievo vardan – mūsų žemės žmonės“ dalyviai išgirdo neužrašytus pasakojimus apie stiprias Šalčininkų rajono asmenybes, o kartu tapo istorijos liudininkais. Ši istorija reikalinga, kad mūsų krašto žmonės ir įvykiai nebūtų užmiršti.

Konferencija tapo susitikimu su Juzefu Obremskiu, Leonu Žebrovskiu ir Mykolu Sopočka, kuriuos pasikvietė šviesi ir pamaldi Ana Krepštul.

Renginio pabaigoje Henrik Danulevič ir Alina Moločko įteikė svečiams meninių dirbtuvių metu pagamintus molinius medalius, kuriuose „paslėpti“ Anos Krepštul inicialalai, tokie, kuriais ji pasirašė savo paveikslus.

Renginio partneriai: Šalčininkų rajono savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Šalčininkų rajono viešoji biblioteka, draugija „Wspolnota Polska“.

Pagal www.salcininkai.lt