Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, labai svarbu visais lygmenimis užtikrinti, kad kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų jų poreikius ir teisę į vaikystę galinčiose užtikrinti šeimose. „Šis siekis turi sujungti ne tik valstybės sektorių, bet ir savivaldą bei vaikų globos namus", - teigia O. Tarvydienė.
Per pastaruosius trejus metus Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų skaičius buvo stabilus - kiek daugiau nei 100 vaikų kasmet (2011 m. įvaikintas 101 vaikas, 2012 m. - 112 vaikų ir 2013 m. - 107 vaikai).
Pasak O. Tarvydienės, siekiama, kad kuo daugiau lietuvių įsivaikintų vaikučius, todėl beveik visi vaikai, siūlomi įvaikinti užsienio piliečiams, yra specialių poreikių: vaikai, turintys rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikai ir didelės brolių bei seserų grupės, kuriems sudėtinga rasti šeimas net ir užsienyje.
Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, įvaikintų vaikų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo (2011 m. įvaikinti 144 vaikai, 2012 m. - 98 vaikai ir 2013 m. - 80 vaikų).
Nuo 2008 metų Lietuvoje įgyvendinama Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa (GIMK), pagal kurią visoje šalyje pradėtos ruošti norinčios globoti ar įvaikinti šeimos.
2011-2013 m. įvadinius mokymus pagal GIMK programą baigė per 2 tūkstančius būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių. O GIMK tęstinius mokymus, skirtus globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms, lankė per minėtą laikotarpį beveik 2 tūkstančiai asmenų (2011 m. - 540, 2012 m. - 547 ir 2013 m. 709).
Būsimų įtėvių ir globėjų rengimo medžiagoje, kuri adaptuota pagal užsienio modelį, yra temų, skirtų šeimoje augančių vaikų paruošimui ir aptarimui. Būsimieji įtėviai su GIMK atestuotais socialiniais darbuotojais aptaria bendravimo su vaikais temas, jų parengimo klausimus. Paminėtina ir tai, kad, 2013 m. duomenimis, 53 proc. šeimų, buvusių Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, apskaitoje dėl tam tikrų problemų negalėjo susilaukti biologinių vaikų.
Tobulinant globėjų ir įtėvių paieškos ir mokymo sistemą, numatoma peržiūrėti ir papildyti GIMK programos įvadinių mokymų medžiagą, įtraukiant į ją daugiau informacijos apie vaiko parengimą, adaptaciją ir jo poreikių vertinimą įtėvių šeimoje.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaikas ir būsima įvaikintojų šeima tiesiogiai susitinka tik tada, kai šeima sutinka jį įvaikinti pagal pateiktą informaciją raštu, siekiant tokių susitikimų metu išnaudoti visas galimybes parinkti geriausiai vaiko poreikius galinčią patenkinti šeimą.
Šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama, kad įvaikinimo viešinimas būtų sistemingas, nuoseklus, koordinuotas bei darantis teigiamą įtaką visuomenės nuomonei bei skatinantis įvaikinti, rengia bendrą globos ir įvaikinimo viešinimo strategiją, remdamasi jau įgyvendintos globos viešinimo strategijos patirtimi ir rezultatais. Strategijoje bus numatytos bendros, tęstinės viešinimo priemonės miestų ir rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriams, GIMK bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Strategiją numatoma parengti iki 2015 m. vidurio.
Bus kuriami kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui modeliai, teikiamos reabilitacijų ir psichologų konsultacijos, stiprinama socialinė pagalba tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, taip pat besilaukiančioms moterims, gerinamos globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimas.
Šiuo metu iš bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus institucijose gyvena 38 proc., bus siekiama, kad iki 2020 metų ši dalis sudarytų 20 proc.
Naujam nuosekliai vykdomos socialinės globos sistemos pertvarkos, prasidėjusios 2007 metaus, etapui įgyvendinti bus naudojamos 2014-2020 m. Europos struktūrinės paramos lėšos.
Šiuo metu Vyriausybei pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų projektai, kuriais siekiama sukurti prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį ir įsteigti socialinio globėjo institutą, t. y. sudaryti sąlygas, kad į vaiko globos sistemą aktyviau įsijungtų žmonės, galintys vaikui ir šeimai pasiūlyti profesionalią pagalbą ir paslaugas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad ne visi galimi įvaikinti vaikai siūlomi įvaikinti, nes ne visada tinkamai vertinamos jų galimybės būti įvaikintais. Dalies tėvų globos netekusių vaikų įvaikinti nesiūloma todėl, kad vaikas pats nenori būti įvaikintas (tokių - 34 proc.) arba nustatoma, kad jo santykiai su biologine šeima, giminaičiais ar kitais asmenimis yra artimi (tokių - 22 proc.), primena ELTA.
Auditorių duomenimis, beveik pusė savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių nedalyvauja išklausant vaiko nuomonę dėl jo galimo įvaikinimo, o pasitiki iš globos namų darbuotojo gauta informacija. Nustatyta atvejų, kai savivaldybės darbuotojams išklausius vaikus tiesiogiai, jie išreiškė norą būti įvaikinti, nors pirminėje vaikų globos namų pateiktoje informacijoje nurodyta priešingai. Be to, nėra metodinių rekomendacijų, kaip įvertinti galimo įvaikinti vaiko santykius su kitais asmenimis.
Lietuvoje kasmet įvaikinama apie 2 proc. tėvų globos netekusių vaikų. Pernai buvo 1 803 galimi įvaikinti vaikai. Per pastaruosius trejus metus įvaikintų vaikų skaičius nuolat mažėjo (2011 m. įvaikinti 245 vaikai, 2012 m. - 210, 2013 m.- 187).
