Civilinę santuoką Malinovskiai sudarė rugsėjo 28 dieną Kauleliškių (blrs. Канвелішкі) civilinės metrikacijos skyriuje, o bažnytinę santuoką – spalio 6 dieną – ponios Valentinos tėviškėje Lydoje.

Vestuvės buvo didelės ir smagios, kaip ir priklauso šventė kelias dienas – ir jaunosios, ir jaunikio namuose. Abu prisimena, kad vestuvių dieną juos lydėjo piršliai ir net 11 porų pabrolių, o gal ir daugiau! Tokiam pulkui reikėjo viso autobuso, o jaunieji į bažnyčią važiavo „žiguliuku“. Žinoma, kokios vestuvės be muzikantų, kurie buvo atvykę iš Vilniaus.

Rugsėjo 28 dieną su gražia sukaktimi Malinovskius pasveikino Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič ir Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Rogoža.

„Auksinės vestuvės – tai didžiulė šventė ir iškalbingas įrodymas, jog esate graži ir darni šeima. Galime drąsiai sakyti, kad esate pavyzdžiu visai bendruomenei. Linkiu Jums ilgų gyvenimo metų ir sveikatos. Tegul viskas, ko pasiekėte, teikia Jums džiaugsmą. Atminkite, kad esate įkvėpimu jaunoms kartoms ir Jus supantiems žmonėms. Tegul kiekviena diena dovanoja saulę, mylėkite ir džiaukitės vienas kitu, eikite kartu į priekį, nes Jūsų šviesa yra labai prasminga“, – kalbėjo vicemeras Valdemar Sliževski.

Prieš 50 metų po vestuvių jauna šeima apsigyveno Luščikuose, pono Ivano tėvų namuose. Didelėje prieškario vienkiemio sodyboje vietos užteko visiems – ir tėvams, ir vaikams, ir jaunai šeimai, ir jų gimusiems sūnums. Visi po darbų skubėjo namo ir darbavosi dideliame šeimos ūkyje. Paaugus vaikams Valentina ir Ivan suprato, kad gyvenant vienkiemyje vaikams bus sunku nuvykti į mokyklą, todėl pradėjo svarstyti, kur galėtų persikelti. Apsispręsti padėjo tai, kad Ivano Malinovskio tėvas buvo kilęs iš Šalčininkų, todėl jaunieji nedvejodami atvyko čia gyventi. Iš pradžių jie su vaikais apsigyveno nuomojamame būste, o kiek vėliau gavo butą, kuriame gyvena iki šiol.

„Mokykloje mūsų vaikams sekėsi gerai, ir lietuvių kalbos pamokos jiems buvo lengvos, jie greitai viską suprato. Ir dabar puikiai jie kalba lietuviškai. Vyresnis sūnus gyvena kartu su mumis, o jaunesnis su šeima Vilniuje. Turime du anūkus, kurie labai mėgsta pas mus leisti laiką“, – pasakoja ponia Valentina apie savo šeimą.

Abu prisimena, kad gyvendami Luščikuose buvo laimingi, vieni kitais rūpinosi, gyveno draugiškai, tačiau Šalčininkuose šeima sukūrė savo namus ir visiškai nesigaili čia atvažiavę. Nepaisant amžiaus, jubiliatai vis dar žvalūs ir kupini energijos, nestokoja humoro jausmo. Ponas Ivan vis dar dirba vairuotoju, už vairo jis sėdi nuo 1971 metų, o žmona rūpinasi namų šiluma. Abu mėgsta daržininkauti, džiaugiasi derliumi, dalinasi konservavimo receptais.

Gražiu žodžiu abu mini savo amžinatilsį tėvus ir uošvius, kurių darbštumu ir gyvenimiškomis nuostatomis visada žavėjosi.

Sveikiname Ivaną ir Valentiną Malinovskius su auksinių vestuvių sukaktimi ir linkime ilgo ir gražaus šeiminio gyvenimo, nepamirštamų kartu praleistų akimirkų ir artimųjų meilės!

www.salcininkai.lt