Jose prireikus galėtų slėptis maždaug 660 tūkst., arba 23 proc. šalies gyventojų. Bendras siektinas rodiklis šalies mastu – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų (miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc.).

Siekiant didinti gyventojų saugumą, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos.

Praėjusių metų pavasarį atlikus kolektyvinės apsaugos statinių inventorizaciją, priedangai tinkamų vietų identifikuota apie 1 800. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad pavojaus atveju priedangų užtektų maždaug pusei milijono arba 17 proc. šalies gyventojų.

Pasak ministrės, įgyvendinus naują Vidaus reikalų ministerijos parengtą Civilinės saugo koncepciją, ginkluoto konflikto, ekstremaliųjų situacijų metu kolektyvinės apsaugos statiniuose (KAS) arba priedangose apsisaugoti galėtų iki pusės šalies gyventojų, o socialiai pažeidžiami asmenys būtų evakuojami į iš anksto numatytus KAS ar priedangas.

Primename, kad priedanga yra skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai, kurioje būtų galima pasislėpti nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Iškilus šiai grėsmei, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju žymėjimo ženklu pažymėtą artimiausią priedangą.

Priedangoms tinka gyvenamieji daugiabučiai, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statiniai ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, rūsiai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių ir įstaigų sanitarinės buitinės patalpos, nedegių medžiagų sandėliai ir kt.

Kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS) skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui ekstremalių situacijų metu – čia apgyvendintiems gyventojams būtų teikiamos būtiniausios paslaugos ir reikmenys: maistas, vanduo, drabužiai, psichologinė, medicininė ir kita humanitarinė pagalba.

Pagal VRM inf.